VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen priminė, kaip prieš 6 metus pietinėms Europos valstybėms susidūrus su migrantų srautais, Lietuva apsimetė, kad problemos nėra ir į šalį perkėlė tik dalį pabėgėlių, kuriuos buvo įsipareigojusi priimti, o dabar pati tapo pagalbos prašytoja.
"Beveik kasdien dešimtimis skaičiuodami per mūsų sieną su Baltarusija permetamus pabėgėlius, labai gerai matome, ką reiškia tinkami arba labai netoliaregiški sprendimai vidaus ir užsienio politikoje. 2015 metais Lietuva įsipareigojo priimti beveik 1100 pabėgėlių ir taip padėti Graikijai, Italijai bei kitoms šalims, kurioms tuo metu labai reikėjo solidarumo. Deja, bet per šiuos metus mes sugebėjome priimti tik pusę įsipareigoto skaičiaus", — savo paskyroje Facebook rašo Čmilytė-Nielsen.
Šiuo metu Lietuvoje yra per 1 000 nelegalių migrantų, atvykusių iš Baltarusijos. "Tai yra tiek, kiek buvome įsipareigoję priimti", — pažymi Seimo pirmininkė.
"Bet tuomet kai kurie politikai net rinkimų kampanijas darė žadėdami, kad Lietuvoje pabėgėlių nebus. Praėjo vos 6 metai ir mes, iš šalies, kuri apsimetė nematanti problemos ir negalinti padėti kitoms ES šalims, šiandien patys tampame pagalbos prašytojais", — rašo Čmilytė-Nielsen.
Kartu politikė pažymėjo, kaip svarbu suprasti priimtų sprendimų pasekmes.
"Todėl labai gerai verta pasverti, kokią įtaką mūsų šiandienos sprendimai turės ateities įvykiams. Kokios šiandieninės baimės dėl bendrų ES iniciatyvų ar konvencijų mums gali tapti našta po metų – kitų. Kieno tada pagalbos prašysime? Tų, nuo kurių nusisukame šiandien?" — rašo ji.
Savo ruožtu "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" narys, buvęs vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys pažymėjo, jog Lietuva "dėjo visas pastangas", kad padėtų išspręsti migrantų problemą Italijoje ir Graikijoje.
"Mes su tuomečiu Vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu asmeniškai vykome į Graikiją ir Italiją paklausti, kodėl jie nebesiunčia mums numatytų pabėgėlių. Taigi Lietuva buvo ir yra atsakinga ES partnerė. O dabar atėjo metas Lietuvai pajusti ES atsakomybę", — savo paskyroje Facebook rašo Surplys.
Pasak jo, Lietuvai reikia skubios ir nedeklaratyvios ES pagalbos derantis su nelegalių emigrantų kelyje esančiomis valstybėmis ir avialinijomis bei išnagrinėjant prašymus ir išsiunčiant ekonominius migrantus "atgal į ten, iš kur jie atvyko".
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai sulaikė 134 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 232 neteisėti migrantai, praėjusi savaitė pagal jų skaičių buvo rekordinė.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.
Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
Vyriausybė liepos 2 dienos posėdyje dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.