Pasipriešinimas tęsiasi daugiau nei penkerius metus, tačiau Rusija vis dar yra pagrindinė Ukrainos prekybos partnerė. Tuo tarpu Europos Sąjunga neleidžia Kijevui jaustis laisvai Europos rinkoje. Kas praras, o kas laimės nuo abipusių ekonominių sankcijų — RIA Novosti autorės Irinos Badmajevos medžiagoje.
Apsikeisti sąrašais
Rusijos vartotojai parduotuvių lentynose nepamatys ukrainietiškų mėsos konservų, kukurūzų spragėsių, dribsnių, paruoštų sriubų. Jie nenumalšins troškulio mineraliniu vandeniu ir gazuotais gėrimais. Uždrausti miežiai, palmių aliejus, kukurūzų krakmolas, gyvulių pašarai, kai kurios medienos rūšys, dėžės iš medienos.
Ekonominiai santykiai tarp šalių pablogėjo prieš šešerius metus. Tada Ukraina ruošėsi susitarimui dėl laisvosios prekybos zonos su Europos Sąjunga — muitai buvo mažinami, o kai kuriais atvejais visiškai naikinami. Rusijos valdžia baiminosi, kad neapmuitinamos prekės plūstelės į Rusijos vidaus rinką. Kilo pavojus rusų gamintojų interesams. Kijevas ir Maskva, dalyvaujant Europos Komisijai, bandė išspręsti problemą visus 2015 metus, tačiau taip ir nesusitarė.
Laisvosios prekybos zona tarp Ukrainos ir ES pradėjo veikti 2016 metais. Ir Rusija pristabdė susitarimą NVS ribose apie Laisvosios prekybos zoną su Ukraina. Įvedė muitus ir maisto embargą Ukrainos kiaulienai, daržovėms, sūriams, vaisiams, pieno produktams. Kijevas nepaliko to be atsako. Nuo tada sąrašai buvo ne kartą plečiami, o apribojimai — pratęsiami.
Tačiau, pasak ekspertų, draudimai yra nuostolingi abiem šalims: jie kenkia užsienio prekybai, vidaus rinkų užpildymui, pajamoms iš eksporto ir importuotų produktų pardavimo.
"Rusijos valstybinės statistikos tarnybos duomenimis, 2021 m. sausio–balandžio mėnesiais prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Ukrainos buvo daugiau nei trys milijardai dolerių. Tai tik pusantro procento mūsų šalies užsienio prekybos apimties. Pusketvirto karto mažiau, nei su Baltarusija, ir du kartus mažiau nei su Kazachstanu. Palyginama su Indija ar Belgija, su kuriomis Rusija neturi tiek daug istorinių, teritorinių, kultūrinių, kalbinių ir kitokių ryšių", — pasakė Markas Goichmanas, informacijos ir analitikos centro "TeleTrade" vyriausiasis analitikas.
Dinamika taip pat nelabai džiugina. Rusijos užsienio prekybos apyvarta, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 16,4 proc. Su NVS šalimis padidėjo 21 proc. Su Ukraina padidėjo šiek tiek mažiau nei pusantro procento.
Kijevas su Maskva prekiauja nuostolingai. Perka daugiau nei parduoda. Federalinės muitinės tarnybos duomenimis, prekių išvežimas iš Rusijos į Ukrainą yra dvigubai didesnis už pristatymus ten. Ir atotrūkis didėja. Per keturis 2021 metų mėnesius rusiškų prekių eksportas į Ukrainą išaugo penkiais procentais, o importas sumažėjo puspenkto procento. Maskva mažiau praranda dėl importo apribojimų nei Kijevas.
Pasekmės Ukrainai gali būti skaudžios, o Rusija net nepastebės ukrainietiškų produktų trūkumo, mano buvęs Aukščiausiosios Rados deputatas Aleksejus Žuravka. Pasak jo, ES nereikia jų cukraus. Jau nekalbant apie makaronus ir miltų gaminius. Dabar produkcija į Europos rinką tiekiama pagal griežtas kvotas, ir dauguma jų panaudojami jau per pirmąjį metų mėnesį. Europos Sąjunga, pažymi Žuravka, neskuba plėsti ukrainietiškų prekių importo.
Prekyba ukrainietiškai: ką turime — nesaugome, praradę — verkiame
Ispaniškas kumpis, belgiškas šokoladas, vokiškas alus — visos šios prekės turėjo tapti prieinamesnės ukrainiečiams dėl laisvosios prekybos zonos su ES. Vienas iš pagrindinių jos tikslų — pašalinti ekonomines kliūtis, kai Ukrainos įmonės laisvai parduoda prekes Europoje, o Europos firmos — Ukrainoje.
Tačiau bendradarbiavimas pasirodė esąs ne toks pelningas, kaip manė eurointegracijos šalininkai. Be muitų į ES patenka nedidelė dalis Ukrainos produkcijos. Kijevas, atvirkščiai, atsivėrė didelę pridėtinę vertę turinčiai Europos produkcijai. O pats į Senąjį pasaulį daugiausia siunčia žaliavas.
Nors pastaraisiais metais Ukrainos eksporto į ES apimtis iš tiesų šiek tiek išaugo. Tačiau tai nekompensuoja Rusijos rinkos praradimo žalos.
Pasak partijos "Opozicijos platforma — Už gyvybę" politinės tarybos vadovo Viktoro Medvedčiuko, Ukraina kasmet praranda milijardus dolerių dėl asociacijos su ES susitarimo, kurio sąlygos yra "katastrofiškos" šalies ekonomikai. Remdamasis Ukrainos valstybinės statistikos tarnybos duomenimis, politikas pranešė: dėl "asimetriškų ir diskriminacinių" sąlygų neigiamas prekybos balanso saldo 2020 metais — didesnis nei 5 mlrd. dolerių.
Tuo tarpu Rusija, kaip matyti iš Valstybinės muitinės tarnybos duomenų, išlieka viena iš pagrindinių Ukrainos tiekėjų. Pirmoje vietoje yra Kinija: jai atitenka daugiau nei 8 mlrd. dolerių. Antroje vietoje yra Vokietija — daugiau nei 5 mlrd. dolerių. Rusija uždaro lyderių trejetuką — kiek daugiau nei puspenkto mlrd. dolerių.
Iš Ukrainos daugiausia pirko kinai — daugiau nei 7 mlrd. dolerių, lenkai — 3,3, rusai — 2,7. Šalis daugiausia eksportavo grūdus, juoduosius metalus, gyvulinės ar augalinės kilmės riebalus ir aliejus. O buvo įvežamas mineralinis kuras, nafta ir jos perdirbimo produktai, mašinos, įranga ir mechaniniai įtaisai, sausumos transportas.
Apskritai, Ukrainos žinybos duomenimis, pernai importas sumažėjo beveik dešimčia procentų, iki 54,2 mlrd. dolerių, eksportas sumažėjo 1,7 — iki 49,2 mlrd. Visiškai netinkamas draudžiamų sąrašų kontekstas. Kita vertus, Maskva ne kartą pabrėžė, kad panaikins visus embargus, jei Kijevas padarys tą patį.