VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu, praneša premjerės spaudos tarnyba.
Šalys aptarė dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas.
Vyriausybės vadovė patvirtino, kad Lietuva tvirtai ir nuosekliai remia Ukrainą kovoje su "Rusijos agresija", palaiko Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos siekius. Ji taip pat pabrėžė, kad Vilnius yra pasirengęs ir toliau dalytis patirtimi ir ekspertinėmis žiniomis įgyvendinant reformas.
Pasak Šimonytės, teismų sistemos reforma ir kova su korupcija ir toliau išlieka pagrindiniu prioritetu.
Kalbant apie Ukrainos europines aspiracijas, pabrėžta trijų asocijuotų partnerių – Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos – glaudesnio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo svarba.
Taip pat premjerai aptarė NATO partnerystę su Ukraina ir Ukrainos indėlį į euroatlantinį saugumą.
Aptariant dvišalius ekonominius santykius pabrėžta, kad yra potencialo plėtrai ne tik tradiciniuose, bet ir inovatyviuose ekonomikos sektoriuose. Lietuvos verslas itin suinteresuotas plėsti ryšius su Ukraina.
Be to, šalys aptarė padėtį Baltarusijoje ir nelegalios migracijos problemą.
"Lietuva tapo [Baltarusijos prezidento Aleksandro — Sputnik] Lukašenkos hibridinio karo taikiniu naudojant nelegalų gabenimą per sieną. Sprendimas sustabdyti readmisijos susitarimą su ES patvirtina Lukašenkos režimo dalyvavimą nusikalstamose organizuoto nelegalių migrantų gabenimo schemose. Tokie veiksmai kelia bendras grėsmes regiono saugumui. Reikia drauge didinti šios nusikalstamos veiklos kaštus", — sakė ministrė pirmininkė.
Premjerė padėkojo Ukrainai už itin svarbius Aukščiausiosios Rados ir Ukrainos nacionalinės energetikos ir komunalinių paslaugų valstybinio reguliavimo komisijos sprendimus, kuriais apribotas elektros energijos importas iš Rusijos ir Baltarusijos.
Šimonytė išreiškė lūkestį, kad šis sprendimas bus ilgalaikis, ir pabrėžė, kad demonstruodami šalių solidarumą šioje srityje pasipriešiname "Baltarusijos režimo ketinimui uždirbti" iš "nesaugios AE" veiklos ir mažiname Rusijos įtaką regione.
Vakarų šalys nuolat skelbia apie "Rusijos grėsmę", nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nieko neketina pulti. Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva skelbia apie "Rusijos agresiją", todėl už dideles sumas aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV bei savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus. NATO stiprina grupuotes prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme".
Situacija su nelegaliais migrantais
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 488 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip aštuoniolika kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.
Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai bei 10 Estijos pasieniečių.
Vyriausybė dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.