Ieško pakaitalo Baltarusijai: Lietuva tikisi padidinti krovinius iš Ukrainos

Skuodis mano, kad Lietuvos verslas gali naudoti Ukrainos uostus kaip pietinius vartus į Turkijos ir Artimųjų Rytų regioną
Sputnik
VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis spaudos konferencijoje su Ukrainos infrastruktūros ministru Aleksandru Kubrakovu pareiškė, kad yra neišnaudotas krovinių iš Ukrainos potencialas.
Jis pažymėjo, kad Klaipėda gali tapti prekybos vartais tarp Ukrainos ir Skandinavijos, o Lietuvos verslas gali naudoti Ukrainos uostus kaip pietinius vartus į Turkijos ir Artimųjų Rytų regioną.
"Geležinkeliuose iš visų krovinių ukrainietiški sudaro maždaug 3-4 proc., uostas ukrainietiškų krovinių perkrauna tik 1 procentą. Šiandieniniame, ypač geopolitiniame kontekste, kalbant apie šalių, krovinių, prekių diversifikaciją, būtent Ukraina yra ta kryptis, kuri mums sukuria daug naujo ir neišnaudoto potencialo", — pasakė Skuodis.
Energetika
SGD terminalo operatoriaus pajamos Lietuvoje sumažėjo beveik ketvirtadaliu
Susitikime taip pat buvo aptartas krovinių gabenimas geležinkeliu. Tačiau tam Ukraina turi pakoreguoti savo teisės aktus.
"Puspriekabių transportas geležinkeliais, būtent iš Ukrainos, iš Turkijos į Lietuvą ir per Lietuvą į šiaurę. Tam, kad tai galėtų tapti realybe, Ukrainos pusėje reikia apdaryti labai nedaug, pakeisti teisės aktus, kad puspriekabės būtų traktuojamos ne kaip transporto priemonė, o krovinys. Apie ką kalbėjome su ministru, kad nelaukime teisės aktų pakeitimų startuokime jau dabar su pilotiniais projektais", — pasakė Lietuvos ministras.
Šalys taip pat iškėlė Lietuvos ir Ukrainos geležinkelio bendrovių bendradarbiavimo išplėtimo klausimą.
Praėjusių metų pabaigoje valstybės valdomų "Lietuvos geležinkelių" krovinių vežimo bendrovė "​LTG Cargo" Ukrainoje įkūrė įmonę, kuri teiks riedmenų sastato nuomos, modernizavimo ir krovinių pervežimų paslaugas. Anksčiau Skuodis pareiškė, kad naujoji įmonė galėtų glaudžiau bendradarbiauti su "Ukrainos geležinkeliais", plėtoti su jais bendrą veiklą ir investicinius projektus.
Anksčiau ES oficialiai priėmė sektorines ekonomines sankcijas Baltarusijai. Ribojančios priemonės apima draudimą eksportuoti į Baltarusiją ryšių stebėjimo technologijas ir dvejopo naudojimo prekes, prekybos su Baltarusija naftos produktais, kalio trąšomis ir tabako gaminiais apribojimą. Patekimas į ES finansų rinkas taip pat bus apribotas.
"Lietuvos geležinkeliai" suskaičiavo, kiek gali prarasti dėl sankcijų Baltarusijai
Sankcijos paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Tai pripažino ir respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pareiškė, kad ribojamosios priemonės netiesiogiai paveiks ir Lietuvą, kurios įmonės ypač aktyviai bendradarbiauja su kaimyninės šalies partneriais Baltarusijos naftos produktų ir trąšų tranzito per Klaipėdos uostą srityje.
Lietuvos susisiekimo ministerijos skaičiavimais, sankcijos trąšoms sieks iki 20 procentų nuo bendro kiekio, pervežto bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" ir perkrauto Klaipėdos uoste.
Manoma, kad "Lietuvos geležinkeliaьы" tai sudarys 2,5 milijono tonų pervežtų trąšų, tai yra, pajamos sumažės iki 14 milijonų eurų. Be to, iki dešimties milijonų eurų nebus surinkta iš geležinkelio infrastruktūros vartotojų. Klaipėdos uostas neteks iki trijų milijonų eurų pajamų, o uosto krovos įmonės — iki 11 milijonų eurų pajamų.