VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę prašydama pateikti išsamią informaciją apie "galimybių paso" naudojimą, praneša Seimo spaudos tarnyba.
"Turime žinoti, kiek iš viso valstybei kainavo ar kainuos "galimybių paso" priemonės kūrimas, plėtojimas, diegimas, administravimas ir priežiūra, įskaitant parengiamuosius darbus. Tai, kas buvo padaryta, suskirstė žmones į turinčius galimybes ir ne, daliai žmonių tai tapo kliūtimi gauti viešąsias paslaugas. Ir ligi šiol neaišku, kiek visa tai kainavo, kaip užtikrinamas asmens duomenų saugumas. Manau, šis sumanymas buvo Armonaitės užgaida", – teigia Budbergytė.
Ji primena, kad visuomenės apklausos rodo, jog "galimybių pasu" pasinaudojo apie dešimtadalis gyventojų.
Iš Armonaitės laukiama ir prognozės, kiek dar išlaidų valstybė patirs, kad įvykdytų su "galimybių pasu" susijusius finansinius įsipareigojimus, bei kiek valstybei kainuos jau dabar numatomo "galimybių paso" atsisakymo darbai.
Socialdemokratai taip pat nori žinoti, kiek žmonių turėjo teisę gauti "galimybių pasą" ir kiek faktiškai jį "išsiėmė", pagaliau – kiek žmonių "galimybių pasą" ne tik faktiškai gavo, bet ir jį realiai panaudojo.
"Prašau pateikti visą turimą "galimybių paso" naudojimo praktikoje statistiką. Laikas visiems sužinoti, ar buvo sukurta ir taikoma kokia nors "galimybių paso" faktinio panaudojimo stebėjimo sistema", – nurodo Budbergytė.
Socialdemokratė taip pat prašo atsakyti, kodėl tuo metu, kai Europos Sąjungos institucijos jau kūrė analogišką, bet daug platesnės apimties priemonę, galiojančią ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES, Lietuva taip skubiai ėmėsi šio projekto.
"Ar "galimybių pasas" suteikia kokių nors teisių, galimybių ar kitokių pranašumų, kurių nesuteikia ES skaitmeninis COVID sertifikatas? Ar Lietuvoje išduodamas "galimybių pasas" yra pripažįstamas kuriose nors kitose valstybėse?" – klausia Budbergytė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į teisinį aspektą: ES skaitmeninis COVID sertifikatas įtvirtintas ES reglamentu – tai prilygsta įstatymui, tuo metu Lietuvoje "galimybių pasas" įvestas tik remiantis Vyriausybės nutarimu.
"Kadangi "galimybių pasu" Lietuvos žmonės faktiškai suskirstyti į "turinčius" ir "neturinčius" galimybių, prašau atsakyti, kodėl ministerija nesiekė šios priemonės sureguliuoti įstatymu – kodėl žmogaus teisių ir laisvių ribojimas bei diskriminacinis piliečių suskirstymas buvo įgyvendintas be įstatymo, o tik Vyriausybės nutarimu, nors tai neatitinka Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių imperatyvų", – klausia socialdemokratė.
Gegužės pabaigoje Lietuvoje pradėjo veikti "galimybių pasas", kurį turintiems asmenims taikomos švelnesnės karantino sąlygos. Gauti savo "galimybių pasą" gali paskiepyti, persirgę ar neigiamą COVID-19 testo rezultatą turintys asmenys internetinėje svetainėje gpasas.lt.