VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Penktadienį vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius susitiko su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) atstovu Šiaurės ir Baltijos šalims Henriku Nordentoftu ir jo vadovaujamos delegacijos nariais, praneša Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.
Per susitikimą aptarta migracijos krizė, situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje ir migrantų, kirtusių valstybės sieną, padėtis.
Jungtinių Tautų atstovas Nordentoftas pasidžiaugė ilgalaikiu bendradarbiavimu prieglobsčio klausimais su vidaus reikalų sistemos institucijomis, taip pat teiravosi, kokią pagalbą galėtų suteikti Lietuvai atsidūrus šioje sudėtingoje situacijoje. Jis taip pat domėjosi neseniai Seime patvirtinto įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pataisomis.
"Reaguodami į susidariusią situaciją ir siekdami užtikrinti, kad tiek migracijos sistemos, tiek teismų darbas nebūtų sutrikdytas dėl itin didelio kiekio prieglobsčio prašymų, privalėjome keisti tam tikras įstatymų nuostatas. Vyriausybė tvirtai įsitikinusi, kad žmonės neturi būti naudojami kaip priemonė siekiant autoritarinio režimo tikslų. Lietuva šią nepaprastą situaciją sprendžia visiškai gerbdama žmogaus teises ir tarptautinius įsipareigojimus", – teigė vidaus reikalų viceministras Abramavičius.
Pasak viceministro, šiais metais jau pateikta apie 800 prieglobsčio prašymų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu tokių prašymų sulaukta tik 321.
Viceministras Abramavičius patikino, kad nepaisant smarkiai išaugusio valstybės sieną kertančių užsieniečių srauto migrantų apgyvendinimas atitinka ES standartus, įskaitant specialias sąlygas pažeidžiamiems asmenims ir vaikams. Be to, siekiant, kad neplistų COVID-19 pandemija, visi atvykę asmenys yra izoliuojami 10 dienų.
VRM praneša, kad migrantai apgyvendinami uždarose patalpose, kur jie gali laisvai vaikščioti, bendrauti tarpusavyje ir laukti sprendimų dėl jų prieglobsčio prašymų. Griežtesni suvaržymai prieglobsčio prašytojams gali būti taikomi tik atsižvelgiant į individualias aplinkybes ir prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi tik esant įstatyme nustatytoms priežastims, kurios visiškai atitinka ES acquis – ES bendrąsias teises ir įsipareigojimus.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 902 neteisėti migrantai, t. y. 23 kartus daugiau nei 2020 metais. Smarkiai išaugus neteisėtų migrantų skaičiui, Lietuvai teko didelė administracinė ir materialinė našta. Vyriausybė dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją valstybės mastu. Dėl susiklosčiusios situacijos valdžia kaltina Minską.
Savo ruožtu Baltarusija jau pareiškė, kad tinkamai užtikrina sienos apsaugą. Kaip pabrėžė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, jis neleis šalies paversti nelegalių imigrantų "kolonija". Pasak jo, Minskas nelegalios migracijos problemą sprendžia "tiek, kiek reikia ir yra finansiškai įmanoma".