VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. NATO aiškiai leido suprasti, kad aljansas neišeis iš Juodosios jūros. Dar daugiau — tik sustiprins buvimą ir tęs provokacijas šalia Rusijos teritorinių vandenų, rašo RIA Novosti autorius Nikolajus Protopopovas.
Pažadai iš tribūnų
Pasak NATO generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje Džeimso Apaturajaus (James Appathurai), Šiaurės Atlanto aljansas išliks Juodosios jūros regione, kad palaikytų sąjungininkus ir partnerius.
"NATO turi aiškią poziciją, kai kalbama apie laivybos laisvę ir tai, kad Krymas — tai Ukraina, o ne Rusija. Per incidentą (su eskadriniu minininku "Defender") NATO sąjungininkai parodė tvirtumą ginant šiuos principus", — sakė Apaturajus.
Savo ruožtu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominikas Rabas (Dominic Raab) sakė, kad britų karo laivai "ir toliau plauks į Ukrainos teritorinius vandenis". Maršrutą, kuriuo eina eskadrinis minininkas, jis pavadino trumpiausiu tarptautiniu maršrutu nuo Odesos iki Gruzijos Batumio.
"Mes turime visas teises laisvai plaukti per Ukrainos teritorinius vandenis pagal tarptautinius standartus. Mes ir toliau taip darysime", — pabrėžė Rabas.
Akivaizdu, kad Rusija turėtų tikėtis tolesnių NATO karinių jūrų pajėgų provokacijų. Tačiau Kremliaus reakcijos į Rabo žodžius nereikėjo ilgai laukti. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Maskva imsis visų reikiamų priemonių, jei valstybės siena bus nekoordinuotai kirsta jūroje. Ir pridūrė: efektyviausias būdas išvengti tokių incidentų — tiesiog nieko nepažeisti.
Beje, kitą dieną po "Defender" praplaukimo jo "žygdarbį" bandė pakartoti olandai. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, neutraliuose vandenyse buvusi Olandijos karinio jūrų laivyno fregata "Evertsen" pakeitė kursą ir pajudėjo Kerčės sąsiaurio link. Norėdami užkirsti kelią sienos pažeidimams, aviacijos ir kosmoso pajėgų orlaiviai atliko įspėjamuosius skrydžius šalia laivo.
Olandai pasiskundė, kad naikintuvai kelias valandas "imitavo atakas", "skrido pavojingai žemai ir arti". Be to, jie teigia matę lėktuvuose "oras-žemė" bombas ir raketas.
Karo mokslų akademijos narys korespondentas Sergejus Sudakovas mano, kad Britanijai ir kitoms NATO šalims dabar svarbu palaikyti konfliktą su Rusija. Todėl jos tęs provokacijas Juodojoje jūroje, o neteisėta prieiga prie Rusijos teritorinių vandenų taps įprasta. Be to, pažeidėjai gali būti jau ne pavieniai laivai, o kelių vimpelų karavanai.
"Jie bus ypač aktyvūs vadinamuoju valstybės pažeidžiamumo laikotarpiu — tai paprastai yra likus maždaug 90 dienų iki reikšmingų įvykių šalyje. Šiuo atveju — prieš rugsėjo mėnesį vyksiančius Valstybės Dūmos rinkimus. Visapusiškai vyksta mentalinis ir informacinis hibridinis karas", — paaiškino Sudakovas.
Ištikimi draugai
Reiktų pabrėžti, kad pastaraisiais metais NATO pastebimai sustiprino savo buvimą Juodosios jūros regione. Aljanso laivai čia pavydėtinai reguliariai vykdo įvairaus formato pratybas, o priešas, pasak legendos, dažniausiai yra Rusija. Artimiausios NATO sąjungininkės yra Gruzija ir Ukraina, kurios iš tikrųjų neturi visaverčio savo karinio laivyno.
Kaip žinia, Gruzijos karinis laivynas nustojo egzistuoti po konflikto 2008 metais. Tik pakrančių apsaugos tarnyba sąlygiškai parengta kovai. Tarnyba turi laivyno personalą ir kelis katerius. Pasak liudininkų, per operaciją, kurios metu Gruzijoje per prievatą buvo reikalaujama taikos, Rusijos gynybos ministerijos specialiosios pajėgos susprogdino visus katerius ir laivus Počio uoste, pažymėtus kariniais ženklais.
Dar kelis vimpelus sunaikino Rusijos jūreiviai mūšyje prie Abchazijos krantų, paskelbtoje saugumo zonoje. Akvatorijoje patruliavo du dideli desantiniai laivai ir pora mažų Juodosios jūros laivyno raketinių katerių. Jie rado grupę Gruzijos karinių katerių, kurie pažeidė sieną ir vyko suartėjimo link. Du Gruzijos mažieji raketiniai laivai buvo nuskandinti priešlaivinėmis raketomis, likusieji atsitraukė.
Šiandien NATO, o ypač JAV, bando atgaivinti Gruzijos laivyną. Taigi, Turkija perdavė greitaeigį patrulinį laivą Tbilisiui, amerikiečiai padėjo atkurti ir modernizuoti dar du, taip pat padovanojo Gruzijai porą nebenaudojamų pakrančių apsaugos laivų.
Be to, Vašingtonas skyrė kelis milijonus dolerių kitiems Gruzijos "vandens transporto priemonėms" remontuoti.
NATO jūreiviai — dažni svečiai Gruzijos uostuose vykdydami vadinamuosius veiksmus saugumui remti ir partnerystei stiprinti. Periodiškai atliekamos bendros pratybos. Visų pirma, gegužę patrulinis laivas "Hamilton" ir Gruzijos pakrančių apsaugos kateriai atliko kelias kovinio rengimo misijas jūroje.
Ukrainos laivynas taip pat apgailėtinos būklės. 2014 metais ir taip mažos karinės jūrų pajėgos liko beveik be kovai paruoštų laivų. Manoma, kad jos prarado apie 80 procentų potencialo.
Šiandien Ukrainos kariniame jūrų laivyne yra apie 30 laivų, tačiau greiti — vienetai. Daugelyje vimpelų neveikia varikliai, radarai ir ginklų sistemos.
Tačiau NATO Ukrainos laivynui padeda labiau nei Gruzijos. Amerikiečiai įsipareigojo sustiprinti sąjungininkų laivyną 16 "Mark VI" patruliniais kateriais ir pora naudotų "Island" klasės katerių.
Britai sukūrė visą Ukrainos karinių jūrų pajėgų karinio personalo mokymo programą: jie bus mokomi navigacijos, operatyvinio planavimo, jūrų žvalgybos, šaudymo ir kovos už laivų išgyvenamumą.
O neseniai Kijevas ir Londonas pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo karinėje srityje stiprinimo, pagal kurį britai planuoja Juodosios jūros ir Azovo pakrantėse pastatyti iš karto dvi bazes. Tikimasi, kad NATO galės čia dislokuoti karo laivus, apeinant Montrė konvenciją. Be to, ukrainiečiams bus padedama statyti naujus ir modernizuoti esamus vimpelus.
Adekvatus atsakas
Vienaip ar kitaip, kol kas pagrindinė jėga regione — Rusijos Juodosios jūros laivynas. Pastaraisiais metais susivienijimas radikaliai pasikeitė ir dabar laikomas vienomis moderniausių ir efektyviausių karinių jūrų pajėgų.
Tai yra apie 260 laivų, katerių, povandeninių laivų ir pagalbinių laivų. Antžeminiai koviniai vimpelai — apie 70 vienetų, įskaitant flagmano raketų kreiserį "Moskva", skirtą sunaikinti lėktuvnešių grupes. Jis susidoros su beveik bet kokiu jūrų taikiniu. Laivas eksploatuojamas nuo aštuntojo dešimtmečio, tačiau visai neseniai jis buvo modernizuotas, o tai leis jį efektyviai naudoti dar kelis dešimtmečius.
Juodosios jūros laivynas pirmasis laivyne įvaldė naujausius ir tyliausius pasaulyje 636.3 projekto "Varšavianka" dyzelinius povandeninius laivus. Šeši povandeniniai laivai reguliariai stebi NATO karinio jūrų laivyno veiksmus Juodojoje jūroje, taip pat vyksta į tarnybą Viduržemio jūroje.
Anot buvusio laivyno vado admirolo Vladimiro Komojedovo, prieš 20 metų viskas buvo kitaip: kovos galios derinys, pavyzdžiui, Turkijos, buvo beveik penkis kartus prastesnis, ir jei NATO pajėgos į regioną patekdavo iš Viduržemio jūros, tada jų pranašumas buvo dešimt ar net dvidešimt kartų didesnis.
"Kai buvau paskirtas, laivyne buvo pusantro povandeninio laivo — vienas "Varšavianka" ir 641 projektas, remontuojamas. Dabar laivų yra pakankamai, ir jie yra apginkluoti visiškai kitaip, galintys išspręsti ne tik taktines, bet ir operacines-strategines užduotis", — sakė admirolas.
2016 metais buvo gautos modernios tolimosios jūros zonos "Project 11356" fregatos, ginkluotos sparnuotosiomis raketomis "Kalibr", taip pat patruliniai ir maži raketiniai laivai. Kitaip sakant, Juodosios jūros laivynas turi galimybes reaguoti į visas aljanso provokacijas.