VILNIUS, liepos 21 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Europos Sąjungą ruoštis galimoms Rusijos provokacijoms ES Rytų kaimynystėje ar karinių pratybų "Zapad 2021" metu. Apie tai ministras pareiške susitikime su ES šalių ambasadoriais Lietuvoje, praneša URM spaudos tarnyba.
Susitikimas su Lietuvoje reziduojančiais ir Lietuvai akredituotais ambasadoriais vyko liepos 20 dieną. Diskusijos metu Lietuvos diplomatijos vadovas pareiškė, kad ES turi laikytis vieningos pozicijos dėl "agresyvių" Rusijos veiksmų ES kaimynystėje ir "represijų" prieš opozicijos atstovus.
"Sistemingomis pastangomis Kremlius užkerta kelią opozicijai dalyvauti artėjančiuose Dūmos rinkimuose, represijomis šalina visus režimo kritikus. ES turėtų pasirengti planą, kaip reaguoti į galimas Rusijos provokacijas ES Rytų kaimynystėje ar Rusijos – Baltarusijos karinių pratybų "Zapad 2021" metu", – sakė ministras, pabrėžėdamas, kad migracijos krizės kontekste galimų provokacijų rizika yra gana didelė.
Kalbėdamas apie nelegalios migracijos srauto per Lietuvos – Baltarusijos sieną iššūkius Landsbergis pažymėjo didesnio ES institucijų įsitraukimo svarbą.
"Šioje situacijoje itin svarbūs koordinuoti ES veiksmai, kalbantis su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis bei siekiant efektyvios readmisijos politikos. Tikimės didesnio ES institucijų įsitraukimo, palengvinant per Baltarusiją atkeliaujančių neteisėtų migrantų grąžinimą. Svarbu, kad ES siųstų aiškią žinią – neteisėti migrantai bus sugrąžinti į kilmės šalis", – sakė ministras.
Anot ministro, ES reakcija į Aleksandro Lukašenkos politika opozicijos ir ES atžvilgiu turi būti griežta ir aiški: "Pradedame diskusijas ir ruošiamės plėsti ekonomines sankcijas Baltarusijai", — pareiškę jis.
Su ambasadoriais diskutuodamas apie prioritetinius ES politikos uždavinius, ministras pažymėjo, kad svarbu skirti ypatingą dėmesį ES atsparumo stiprinimui ir sklandžiam atsigavimui po COVID-19 pandemijos.
"ES susiduria su daugialypiais iššūkiais: nuo COVID-19 pandemijos, nelegalios migracijos, saugumo krizių ir konfliktų ES kaimynystėje iki didėjančių Rusijos ir Kinijos ambicijų pasaulinėje arenoje, jų vykdomų dezinformacijos ir kibernetinių atakų. ES turi būti pasiruošusi galimoms ateities krizėms, užtikrinti greitą ekonominį atsigavimą po pasaulinės pandemijos, kuris būtų grįstas žalinimu ir skaitmenizacija", – sakė Landsbergis.
Pasak ministro, oficialiai išstojusi iš 17+1 formato Lietuva laukia bendrų europinių diskusijų dėl ES – Kinijos santykių ateities perspektyvų. Lietuva yra suinteresuota vertybine ES politika Kinijos atžvilgiu, nori, kad Lietuvos balsas būtų girdimas 27+1 formate.
Susitikimą organizavo šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos Lietuvai akredituota ambasada Lenkijoje.
Apie pratybas "Zapad"
Bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos numatomos rugsėjo 10–16 dienomis. Jos vyks abiejų šalių teritorijoje. Kariuomenė parengs regioninės Rusijos ir Baltarusijos karių grupuotės panaudojimą, taip pat kariuomenės operacijų vykdymą.
Manoma, kad pratybose "Zapad-2021" dalyvaus daugiau nei 90 procentų motorizuotosios divizijos karių.
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija, sistemingai skelbia apie "Rusijos grėsmę". Daugelio ekspertų nuomone, Baltijos šalys naudoja "Rusijos grėsmę" ir antirusišką retoriką kaip dingstį reikalauti pinigų iš Europos Sąjungos ir NATO.
Be to, analitikų teigimu, Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendinant savo pačių planus, visų pirma ginklų ir NATO kontingentų tempimą prie Rusijos Federacijos sienų. Tuo pačiu metu, kaip ne kartą pabrėžė Maskva, Rusijos Federacija nesiruošia nieko pulti.
Migrantų krizė Lietuvoje
Naujaisiais VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 2 228 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 27 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Vien liepą tokių sulaikytų užsieniečių skaičius perkopė pusantro tūkstančio ir iki vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį buvo 1 567.
Vyriausybė dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Dėl susiklosčiusios situacijos valdžia kaltina Minską. Savo ruožtu Baltarusija jau pareiškė, kad tinkamai užtikrina sienos apsaugą. Kaip pabrėžė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Minskas nelegalios migracijos problemą sprendžia "tiek, kiek reikia ir yra finansiškai įmanoma".
Minsko santykiai su kaimyninėmis ES valstybėmis labai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje praėjusių metų rugpjūčio pradžioje, kuriuos laimėjo Lukašenka. Baltarusijos valdžios teigimu, Vilnius, Varšuva ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją.