VILNIUS, liepos 25 — Sputnik. Norvegijos nacionalinė televizijos ir radijo kompanija NRK paskelbė straipsnį apie rožinės lašišos "invaziją", į karalystės vandenis žuvį pavadindama "Rusijos įsibrovėliu".
"Rožinė lašiša, Ramiojo vandenyno lašiša arba "Rusijos lašiša" ši populiari žuvis turi daug pavadinimų. Šią vasarą daug netradicinės išvaizdos dviejų kilogramų žuvų sulaukė didelio dėmesio.
Bet kodėl kai kurie sako, kad rožinė lašiša yra didžiulis resursas, o kiti meta šias žuvis tonomis į jūrą, kad tik išvengtų baisios taršos? "— pažymi leidinys.
Natūrali rožinės lašišos buveinė yra šiauriniai Ramiojo vandenyno regionai, todėl ji vadinama Ramiojo vandenyno lašiša, sakoma medžiagoje. Tuo tarpu, pasak vietos tyrinėtojų, rausva lašiša Norvegijos upėse pradėjo plisti 1960-aisiais, kai ji buvo paleista į Kolos pusiasalio vandenis.
Norvegijos gamtos tyrimų instituto mokslininkas Henrikas Berntsenas NRK sakė, kad ilgą laiką užfiksuoti laimikiai neviršijo poros šimtų egzempliorių, tačiau 2017-aisiais jų staiga labai padaugėjo, o po dvejų metų tai pasikartojo.
Tuo tarpu 2021 metai greičiausiai bus rekordiniai rožinės lašišos skaičiaus metai, rašo laikraštis.
"Mes nesame patenkinti rausva lašiša, nes ji gali išstumti kitas žuvis, tokias kaip lašiša ir upėtakis, jei galės laisvai plaukioti mūsų upėse. Tai kelia grėsmę visai upės ekosistemai", — sakoma straipsnyje.
Pavyzdžiui, Berntsenas teigė, kad jei atsiras daug rožinės lašišos, vietinė lašiša vargu ar atlaikys konkurenciją dėl maisto, o milijonai rožinės lašišos mailiaus kovos su kitų lašišų mailiais dėl maisto ir gyvenamojo ploto.
"Taigi šie Rusijos įsibrovėliai kelia grėsmę Norvegijos lašišai. Jau matome invazijos pasekmes: daugelis upių Finnmarko rytuose yra uždarytos žvejybai, nes Atlanto lašišos tapo labai nedaug", — rašo medžiagos autoriai.
Tuo tarpu, kaip pažymima leidinyje, žuvininkystės ministras teigiamai įvertino rausvos lašišos skonį, nepaisant to, kad šią žuvį galima valgyti tik sezono pradžioje, nes neršto laikotarpiu jos mėsa praranda spalvą ir tampa minkšta ir nevalgoma. Be to, šalies žuvininkystės pramonėje jie daugiausia įžvelgia rausvos lašišos potencialą.
Nepaisant to, rožinė lašiša Norvegijoje buvo įtraukta į juodąjį sąrašą, o vyriausybė ketina šiais metais išleisti milijoną kronų, kad jos atsikratytų, rašo NRK.
"Tačiau rožinė lašiša yra sunkus riešutas. Ji yra nepaprastai derlinga, o jos palikuonys yra labai perspektyvūs. Ji greitai auga ir lengvai išgyvena neramiausiose upėse", — apibendrina straipsnio autoriai.