VILNIUS, liepos 25 — Sputnik. Mažas akmens gabalas, rastas lauke, Glosteršyre, Anglijos vakaruose, pasirodė esąs senovinis meteoritas. Mokslininkai mano, kad jo amžius siekia 4,6 milijardo metų. Tai seniausias šiandien Žemėje rastas meteoritas. Pačios planetos amžius yra 4,54 milijardo metų.
Apie radinį pranešama Loughborough universiteto pranešime spaudai. Mokslininkų teigimu, šis mažas anglies spalvos akmuo, kurį rado Loughborough gyventojas, Rytų Anglijos Astrofizikos tyrimų organizacijos (EAARO) darbuotojas Derekas Robsonas, yra kosminių šiukšlių gabalas, likęs susiformavus Saulės sistemos planetoms.
Manoma, kad jis atkeliavo į Žemę iš asteroidų juostos, esančios tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Dabar mokslininkai iš Loughborough universiteto kartu su kolegomis iš EAARO tiria meteorito, kuris buvo pavadintas Winchcombe, pagal kaimo, šalia kurio jis buvo rastas, pavadinimą.
Mokslininkai tikisi rasti atsakymus į klausimus apie ankstyvojoje Saulės sistemoje vykusius procesus ir, galbūt, apie Žemės bei gyvybės joje kilmę.
Jie naudoja tokias technologijas kaip elektroninė mikroskopija, tiriant paviršiaus morfologiją mikronų ir nanometrų skalėje, taip pat vibracinę spektroskopiją ir rentgeno spindulių difrakciją, kurie suteikia išsamią informaciją apie medžiagos kristalų struktūrą, chemines fazes ir molekulinę sąveiką.
Pasak autorių, meteorito medžiaga primena menkai sukibusį betoną, susidedantį iš dalelių ir dulkių, kurie niekada nebuvo patyrę stiprių kosminių susidūrimų, tai yra, jie nedalyvavo formuojant protoplanetinius kūnus.
"Vidinė struktūra yra trapi ir laisvai surišta, akyta, įtrūkusi", — pranešime spaudai teigia vienas iš tyrimo dalyvių Seanas Fowleris, optinio ir elektroninio mikroskopijos specialistas Loughborough universiteto medžiagų tyrimo centre. Tai reiškia, kad jis buvo ten, anapus Marso, nepaliestas, kol nebuvo sukurta nė viena iš planetų. Tai yra reta proga ištirti dalį mūsų nesugadintos praeities".
Pagrindinį meteorito kūną sudaro mineralai, tokie kaip olivinas, ir lakštiniai silikatai su mineraliniais intarpais, vadinamais chondruliais.
"Tačiau jo sudėtis skiriasi nuo bet kurio kito, esančio čia, Žemėje, ir, galbūt, skiriasi nuo visų anksčiau rastų meteoritų", sako Fowleris. Senovės meteoritas yra retas anglinio chondrito — kosminės uolienos, kurioje yra organinės medžiagos, pavyzdys. Šiai grupei priklauso mažiau nei penki procentai meteoritų, krentančių į Žemę.
"Anglies turinčiuose chondrituose yra organinių junginių, tame tarpe amino rūgščių, kurių yra visose gyvose būtybėse. Galimybė nustatyti ir patvirtinti tokių junginių buvimą medžiagoje, buvusioje iki Žemės gimimo, bus svarbus žingsnis siekiant suprasti, kaip prasidėjo gyvenimas. ", — apibendrino meteoritą atradęs Astrochemijos EAARO direktorius Derekas Robsonas.