VILNIUS, liepos 25 — Sputnik. Mokslininkai dviejuose 15 tūkst. metų senumo ledo mėginiuose, paimtuose iš Tibeto plokščiakalnio Kinijoje, aptiko dešimtis senovės virusų rūšių, dauguma kurių mokslininkams iki šiol nebuvo žinomi. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Microbiome".
Amerikos biologai iš Ohajo valstijos universiteto išanalizavo ledo mėginius, paimtus 2015 metais iš Gulijos ledo dangtelio vakarų Kinijoje, ir nustatė 33 virusų genetinius kodus, iš kurių keturi jau buvo nustatyti anksčiau, o 28 yra visiškai nauji, nepanašūs nei į kokius kitus šiuolaikinius virusus.
Ledynuose kaupiama daugybė informacijos apie Žemės istoriją, nes jie iš aplinkos gaudė dulkių daleles, dujų pėdsakus, mikrobus ir augalines medžiagas. Tyrinėdami ledo mėginius, gautus gręžiant ledynus, mokslininkai gauna duomenis apie senovės klimatą, atmosferos sudėtį ir biologines rūšis, egzistavusias skirtingais istorijos momentais.
"Šie ledynai formavosi palaipsniui, ir kartu dulkėmis ir dujomis leduose nusėdo daugybė virusų, — pranešime spaudai cituojami pagrindinio straipsnio autoriaus Zhi-Ping Zhong'o, Ohajo valstybinio universiteto Poliarinių ir klimato tyrimų centro ir Mikrobiomų tyrimų centro mikrobiologo žodžiai. — ledynai Vakarų Kinijoje yra menkai ištirinėti, o mūsų tikslas — naudoti šią informaciją praeities aplinkai atspindėti. Ir virusai yra tos aplinkos dalis".
Mokslininkų teigimu, bent pusė aptiktų virusų atgijo ištirpus ledui. Tai labai svarbi informacija, nes kasmet Tibeto ledynų dydis mažėja, o jiems tirpstant senovės virusai iškyla į paviršių.
"Tai virusai, kurie gali klestėti ekstremaliomis sąlygomis, — paaiškina dar vienas tyrimo dalyvis, dr. Metjus Salivanas, Ohajo valstijos universiteto mikrobiologijos profesorius ir Mikrobiomo tyrimų centro direktorius. — Jie turi genų signatūras, kurios padeda jiems užkrėsti ląsteles labai šaltomis sąlygomis".
Kad iššifruotų šias signatūras, autoriai sukūrė naują ypač gryną ledo sterilizavimo metodą, leidžiantį ištirti lede esančių mikrobų ir virusų genetinę medžiagą, jo neužteršiant, nes užkrėtimas šiuolaikiniais mikrobais — rimta problema tokio pobūdžio tyrimams.
"Galbūt šis metodas padės mums rasti genetines sekas kitose ekstremaliose ledo aplinkybėse, pavyzdžiui, Marse, Mėnulyje ar arčiau mūsų — Atakamos dykumoje", — sako Salivanas.
Virusai neturi bendro universalaus geno, todėl priskiriant naujam virusui pavadinimą ir bandant sužinoti, kokią vietą jis užima tarp žinomų virusų, reikia kelių etapų. Kad palygintų nenustatytus virusus su žinomais virusais, mokslininkai palygina genų rinkinius. Žinomų virusų genų rinkiniai yra įtraukti į mokslines duomenų bazes.
Šie duomenų bazių palyginimai parodė, kad keturi virusai, esantys Gulijos ledo dangtelio mėginiuose, anksčiau buvo nustatyti ir priklauso bakteriofagams -— virusams, užkurie užkriačia bakterijas. Mokslininkai mano, kad šie virusai greičiausiai atsirado iš dirvožemio ar augalų, o ne iš gyvūnų ar žmonių.
Autoriai tikisi, kad jų atradimas padės surinkti virusų evoliucijos istoriją ir geriau suprasti praeityjevykusius aplinkos pokyčius.