Prezidentas apsilankė pratybose "Greitasis kardas 2021"

Pasak šalies vadovo, pratybos "Greitasis kardas 2021" yra vienas ryškiausių sėkmės pavyzdžių Lietuvos karinio bendradarbiavimo su Vokietija ir NATO sąjungininkais
Sputnik
VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį lankėsi pratybose "Greitasis kardas 2021", praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Prezidentas apsilankė Vokietijos 10-osios tankų divizijos ir Lietuvos mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" pratybose "Greitasis kardas 2021" ("Schneller Degen 2021") Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre ir Generolo Silvestro Žukausko poligone.
Prezidentas Gitanas Nausėda pratybose "Greitasis kardas 2021"
Susitikęs su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu, Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadu gen. ltn. Alfonsu Maisu ir Vokietijos kariuomenės 10-osios tankų divizijos vadu gen. mjr. Ruprechtu von Butleriu prezidentas pažymėjo, kad pratybos "Greitasis kardas 2021" yra vienas ryškiausių sėkmės pavyzdžių Lietuvos karinio bendradarbiavimo su Vokietija ir NATO sąjungininkais.

"Mūsų šalies saugumui šiandien ypač svarbus kolektyvinis NATO – stipriausios pasaulyje karinės sąjungos – veikimas užtikrinant rytinių NATO ir ES sienų gynybą. Tai – saugumo garantija ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui. "Greitasis kardas 2021" ir kitos Lietuvoje vykstančios karinės pratybos siunčia aiškią žinią režimams, užsimojusiems kelti saugumo iššūkius šiame regione. Vokietija ir kiti mūsų sąjungininkai yra įsipareigoję ir pasirengę veikti, jei Lietuvai iškiltų saugumo grėsmė", – sakė vyriausiasis Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas Gitanas Nausėda.

Pirmą kartą Lietuvoje buvo realiai dislokuotas sąjungininkų divizijos štabas su jai pavaldžių brigadų štabais, kur buvo treniruojamasi atremti hibridines ir aukšto intensyvumo grėsmes. Pratybų metu kariai praktiškai įvykdė greitą kariuomenės elementų perdislokavimą į NATO priešakinį regioną Lietuvoje, mokėsi efektyviai bendradarbiauti jungtinėse gynybos operacijose.
Президент Литвы Гитанас Науседа встретился с немецкими союзниками
NATO nuolat stiprina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Vakaruose, ypač Baltijos šalyse, sakoma, kad tai yra būtina dėl "augančios grėsmės" iš Rusijos pusės.
Tuo pačiu metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusijos neketina pulti, tačiau ji turės sustiprinti saugumą, nes NATO karių skaičius šalia Rusijos sienų kelis kartus padidėjo.
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Skvernelis dėl migrantų krizės kaltina Lietuvos valdžią
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija, sistemingai skelbia apie "Rusijos grėsmę". Daugelio ekspertų nuomone, Baltijos šalys naudoja "Rusijos grėsmę" ir antirusišką retoriką kaip dingstį reikalauti pinigų iš Europos Sąjungos ir NATO.
Be to, analitikų teigimu, Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendinant savo pačių planus, visų pirma ginklų ir NATO kontingentų tempimą prie Rusijos Federacijos sienų. Tuo tarpu, kaip ne kartą pabrėžė Maskva, Rusijos Federacija nesiruošia nieko pulti.