VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Vieno neteisėto migranto išlaikymas per dieną Lietuvai kainuoja 30 eurų arba apie 11 tūkst. eurų per metus, tvirtina banko "Luminor" vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, remdamasis Užsieniečių registracijos centro (URC) duomenimis.
Savo socialinio tinklo Facebook paskyroje ekonomistas kelia klausimą, kiek neteisėtų migrantų krizė dar gali kainuoti Lietuvai.
"Vidaus reikalų ministerija neatmeta galimybės, kad į Lietuvą per metus gali patekti 40 tūkst. migrantų (vidutiniškai po apie 110 per dieną). Tokiu atveju, migrantų išlaikymas per metus Lietuvai kainuotų 440 mln. eurų", – skaičiuoja ekonomistas.
Tačiau toks scenarijus yra gana optimistinis, sako jis. Ekonomisto aiškinimu, reikia suvokti, kad neteisėti migrantai vyksta ne į Lietuvą, o į Vakarų Europos šalis per Lietuvą. Kadangi bendras migrantų srautas į Vakarų Europą siekia apie 600 tūkst. per metus, jei srautai pasiskirstytų tolygiai (tarp vakarinio, centrinio ir rytinio Viduržemio jūros bei Juodosios jūros ir Lietuvos maršrutų), Lietuva galėtų tikėtis apie 120 tūkst. migrantų per metus, t.y. vieną penktąją viso srauto, rašo Mauricas.
"Tokiu atveju, migrantų išlaikymas per metu Lietuvai kainuotų 1,32 mlrd. eurų, t.y. daugiau nei Lietuva skiria finansavimo Krašto apsaugos ministerijai (1,0 mlrd.) ar Vidaus reikalų ministerijai (845 mln.)", – skaičius vardija ekonomistas.
Pasak Maurico, toks scenarijus yra gana optimistinis, reikia suvokti, kad neteisėti migrantai vyksta ne į Lietuvą, o į Vakarų Europos šalis per Lietuvą. Kadangi bendras migrantų srautas į Vakarų Europą siekia apie 600 tūkst. per metus, jei srautai pasiskirstytų tolygiai (tarp vakarinio, centrinio ir rytinio Viduržemio jūros bei Juodosios jūros ir Lietuvos maršrutų), Lietuva galėtų tikėtis apie 120 tūkst. migrantų per metus, t.y. vieną penktąją viso srauto, mano Mauricas.
Tačiau ir tai dar nėra pats pesimistiškiausias scenarijus. Jei Lietuva taps pagrindiniu neteisėtų migrantų maršrutu į ES, per Lietuvą per metus gali patekti dar didesnis skaičius migrantų, teigia ekonomistas.
"Ypač, jei bus atidaryti skrydžiai į Minską iš Kabulo, Islamabado ar Teherano ir Lietuvą užplūs migrantai iš Afganistano, bėgdami nuo Talibano, kuris, tikėtina, dar labiau sustiprins savo pozicijas Afganistane po JAV karių išvedimo šių metų rugpjūčio mėn.", – priduria Mauricas.
Pasak ekonimisto, norint, kad Lietuva netaptų silpniausia nelegali migracijos į ES maršruto grandimi ir nepaskęstų migrantų jūroje, reikia taikyti Australijos nelegalios migracijos modelį, aiškiai komunikuojant, kad neteisėti migrantai nėra laukiami ir nelegaliai kirtę sieną jie neturės jokių šansų pasilikti nei Lietuvoje, nei bet kurioje kitoje ES šalyje.
"Tokiu atveju migrantų paskatos vykti per Lietuvą sumažėtų, tad migrantų srautas natūraliai išsektų. <...> Kita alternatyva yra sienos statyba, kuri, priklausomai nuo aukščio, kainuotų arba 40 mln. eurų (2,5 metro aukščio, tokia, kokią Lietuva yra pasistačiusi pasienyje su Rusijos Karaliaučiaus sritimi ir panaši į tas, kurias yra pasistačiusi Latvija, Estija ar Slovėnija) arba apie 400 mln. eurų (4 metro aukščio, tokia, kokią yra pasistačiusi Graikija, Bulgarija, Vengrija, Norvegija ir Prancūzija aplink Kalė miesto uostą)", – skaičiuoja Mauricas.
Kitų šalių patirtis rodo, kad vien siena visiškai neapsaugo nuo neteisėtos migracijos, sako ekonomistas, tad paskatų migruoti į Lietuvą mažinimas bet kuriuo atveju turėtų likti kaip vienas iš prioritetų, juolab kad jis kone nieko nekainuoja. Jis pažymi, kad pakankamai sėkmingai su nelegalia migracija Europoje susitvarkė ir Bulgarija bei Vengrija, tad yra ko pasimokyti ir iš šių šalių.
"Lietuvai, kol dar nevėlu, taip pat vertėtų apsvarstyti Danijos modelį, kuri planuoja įsteigti neteisėtų migrantų centrus trečiosiose šalyse. [...] Paradoksas yra tame, kad paskelbus apie tokių centrų steigimą, jų steigti nebebūtų prasmės, nes neteisėti migrantai, baimindamiesi, kad bus deportuoti į trečiąsias šalis, nebeturės paskatų imigruoti į Lietuvą (kaip ir į Australiją)", – rašo Mauricas.
VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 3 145 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 39 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Dėl migrantų antplūdžio įvesta ekstremali situacija. Valdžia pasienyje stato atitvarus.
Dėl susiklosčiusios situacijos valdžia kaltina Minską. Savo ruožtu Baltarusija jau pareiškė, kad tinkamai užtikrina sienos apsaugą. Kaip pabrėžė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, jis neleis šalies paversti nelegalių imigrantų "kolonija". Pasak jo, Minskas nelegalios migracijos problemą sprendžia "tiek, kiek reikia ir yra finansiškai įmanoma".