VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sukvietė parlamentinių partijų vadovus bei premjerę Ingridą Šimonytę aptarti nelegalios migracijos krizę šalyje.
Į susitikimą prezidentūroje atvyko Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjūdžio (LLRA–KŠS) vadovas Valdemaras Tomaševskis.
Po susitikimo Prezidentūros rūmuose vyko Nausėdos ir Šimonytės spaudos konferencija.
Šalies vadovas po susitikimo teigė, kad šiandien prie stalo daug kartų girdėjo žodžius "sutariame", "vieningai", kas suteikia vilčių, kad nelengvą problemą šalis galės įveikti.
"Kalbėjome apie užsienio politikos principus, apie tai, kad užsienio politikos principai Lietuvoje buvo formuojami pastaruosius 30 metų ir jie yra nekintami, jie yra pagrįsti principais ir vertybėmis. Ir dėl to Baltarusijos režimo vertinimai iš esmės nesikeičia.
Galbūt išsiskyrė nuomonės šiek tiek dėl to, kokią taktiką turėtumėme taikyti, kaip spręsti diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis migracijos problemą. Tačiau esminiai klausimai, užsienio politikos kryptys yra įvardytos labai aiškiai ir, aš manau, tai sudaro puikų pagrindą pratęsti tą 2014, 2020 metų politinių partijų susitarimą dėl užsienio politikos, ekstrapoliuoti jį į ateitį ir tai galėtumėme padaryti jau šį rudenį", – kalbėjo šalies vadovas.
Susitikime aptartas buvo ir nepaprastosios padėties skelbimo klausimas.
"Žinoma, negalėjau apeiti ir nepaprastosios padėties klausimo, gyvai teiravausi visų politinių partijų lyderių, kokia jų pozicija. Na, ir daugiau mažiau konsensusas yra toks – mes esame atviri visiems klausimams ir šitą klausimą taip pat galime spręsti artimoje ateityje. Tačiau iki tol turime įvertinti du dalykus: įvertinti teisines šio sprendimo įvedimo galimybes, kokią įtaką tai turėtų ir pilietinių teisių Lietuvoje aspektu. Ir turime turėti platų konsensusą dėl nepaprastosios padėties. Ir svarbiausia įvertinti, ką ji mums suteiktų", – kalbėjo Nausėda.
Jis teigė, kad yra įsitikinęs, kad kariuomenę galima įgalinti net ir ekstremalios situacijos sąlygomis ir tai daroma jau dabar.
Savo ruožtu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad migrantų krizė nėra tik Lietuvos problema.
"Absoliutus aiškumas ir sutarimas, jog tai, kas vyksta nėra Lietuvos ir Baltarusijos tarpusavio santykių aiškinimasis. Tai yra reakcija į sprendimus, kuriuose priėmė Europos Sąjunga (ES) ir priėmė vieningai po užgrobto orlaivio istorijos", – teigė ministrė, taip pat pažymėdama, kad daug lūkesčių teikia ES kontaktams Irake ir Turkijoje.
Anot premjerės, valstybės sienos apsauga turi būti sustiprinta ir Vyriausybė, jos tikinimu, turi planą, kaip tai daryti. Dokumentas netrukus bus pristatytas Seimo frakcijų vadovams.
VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 3 145 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 39 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Dėl migrantų antplūdžio įvesta ekstremali situacija. Valdžia pasienyje stato atitvarus.
Dėl susiklosčiusios situacijos valdžia kaltina Minską. Savo ruožtu Baltarusija jau pareiškė, kad tinkamai užtikrina sienos apsaugą. Kaip pabrėžė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, jis neleis šalies paversti nelegalių imigrantų "kolonija". Pasak jo, Minskas nelegalios migracijos problemą sprendžia "tiek, kiek reikia ir yra finansiškai įmanoma".