Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu "Sputnik Lietuva" įvertino, ar Jungtinės Valstijos galės paveikti "Nord Stream-2" veiklą po jos paleidimo. Jis sakė, kad paleidus dujotiekį viskas, kas su funkcionavimu, priklausys Vokietijos Federacinės Respublikos federalinei tinklų agentūrai ir vargu ar bus priimti sprendimai, kurie pakenks Vokietijos ekonomikai.
Taip pat mažai tikėtinas scenarijus, pagal kurį Vašingtonas galės gauti dujotiekio apribojimus per teismus.
"Kalbant apie vienašališkas diskriminacines priemones ... <...> Turi būti pretekstas. Žinoma, galima pasikliauti tuo, kad kai kurie "agresyvūs Rusijos veiksmai" taps pretekstu, nes, kaip per pastaruosius septynerius metus parodė, kad yra bendra priežastis sugalvoti antirusiškas diskriminacines priemones", — sakė Marcinkevičius.
Ekspertas pažymėjo, kad "Gazprom" gana santūriai reaguoja į įvairiausias užjūrio iniciatyvas, nes ES dujų direktyvoje numatytos taisyklės, kurių reikia laikytis.
"Tai, kad Europa nėra patikimas ekonominis partneris, buvo žinoma jau seniai. Yra sąvoka "barbarai", bet yra civilizuotų žmonių ... Europos vertybės, kurias jie vadina, iš esmės yra tradicija Europos barbarizmo", — sakė Marcinkevičius.
Jis priminė, kad 2017 metais buvo susitarta dėl sprendimo statyti "Nord Stream-2" ir investavimo galimybių, o po dvejų metų ES dujų direktyva buvo pakeista atgaline data.
"Europos Parlamentas, norėdamas patenkinti savo politinius norus, norus — praėjus dvejiems metams po to, kai investicijos jau buvo padarytos, statybos jau įsibėgėjo, keičia savo įstatymus atgaline data. Apie kokią laisvą rinką galime kalbėti, apie kokią civilizaciją ar galime apie tai kalbėti su šiais žmonėmis. <...> Ar tai galima vadinti civilizuotu požiūriu į ekonominių ryšių įgyvendinimą? Akivaizdu, kad nauji projektai, dėl kurių Europoje atsirastų naujų dujotiekio dujų kiekių, pasirodo, nebebus", — pažymėjo ekspertas.
Marcinkevičius mano, kad ES negali būti laikoma rimta ekonomine partnere.
"Trečiasis energetikos paketas buvo skirtas tik apsunkinti Rusijos ir Rusijos valstybės koncerno "Gazprom "darbą. Ar šiuos Europos veikėjus galima laikyti rimtais ekonominiais partneriais? Mano nuomone, atsakymas yra akivaizdus", — apibendrino jis.
"Nord Stream-2" numato pastatyti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir kelios Europos šalys.
2019 metų gruodžio mėnesį JAV įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti klojimą. Vašingtonas keturis kartus taikė sankcijas, siekdamas sutrukdyti statyboms, tačiau pasiekė paskutinį etapą. Liepos 21 dieną JAV ir Vokietija pasirašė sutartį dėl "Nord Stream-2" statybos. Visų pirma Vašingtonas pripažino, kad sankcijos nesustabdys projekto, ir Berlynas įsipareigojo siekti išsaugoti Rusijos dujų tranzitą per Ukrainą.