Limitas išnaudotas: JAV iždas paskelbė apie defolto grėsmę

Amerikos valstybinė skola, pandemijos metu viršijusi ekonomikos dydį, neturi kur augti: vyriausybė pradėjo kalbėti apie įsipareigojimų nevykdymo riziką
Sputnik
Kad išvengtų katastrofos, Kongresas turi greitai sureaguoti. Būtina pakelti skolinimosi lubas, kitaip jau rudenį kils problemų su prisiimtų finansinių įsipareigojimų aptarnavimu. Kas nutiks, jei kreditoriai suabejos JAV sugebėjimu apmokėti sąskaitas — RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.

Didžiulė skola

Amerikiečiai nuo 2008 metų krizės aktyviai didina skolinimąsi užsienyje. Valdant Obamai, skola padidėjo devyniais trilijonais, o Trampui — dar septyniais. 2018 metais tai jau buvo 78 procentai BVP — ir Pasaulio bankas tai pavadino pavojingu.
Remiantis prognozėmis, valstybės skola turėjo viršyti JAV ekonomikos dydį tik po dešimties metų. Bet tai įvyko daug anksčiau — dėl pandemijos ir didžiulių išlaidų nacionaliniui ūkiui paremti. Remiantis nepriklausomais skaičiavimais, 2020 metais valdžios institucijos į ekonomiką įpumpavo beveik 9 trilijonus dolerių. Todėl dabar skola yra didesnė nei BVP.
Iki kovo pabaigos — 28 trln. dolerių, arba 101 proc. BVP. Panaši situacija įvyko tik vieną kartą, iškart po Antrojo pasaulinio karo, 1946 metais, — 106 proc. O skola ir toliau auga: dabar — 28,5 trln. Skolintis įstatymai nebeleidžia.
Kritinis lygis: JAV valstybės skola viršijo ekonomikos dydį

Ribinis lygis

Tai nėra pirmas kartas, kai JAV pasiekia savo valstybės skolos lubas. Po 2008 metų krizės šis rodiklis nuolat didinamas.
2019 metais Trampas pasirašė įstatymą, leidžiantį neribotai didinti valstybės skolą iki 2021 metų liepos 31 dienos. Po X dienos prasideda užšaldymas. Tai reiškia, kad Finansų ministerija negalės surinkti papildomų lėšų parduodama obligacijas.
Tačiau Vašingtonas negali be šito apsieiti. Valstybė už pernelyg dideles pandemijos sukeltas išlaidas ekonomikai paremti sumokėjo rekordine skylute biudžete.
Biudžeto deficitas padengiamas daugiausia parduodant vyriausybės obligacijas. 2020 metų fiskaliniu laikotarpiu (baigėsi rugsėjo 30 d.) deficitas padidėjo daugiau nei trigubai — iki 3,1 trln. dolerių. O kai bus atsižvelgta į visas kovos su koronavirusu priemones, paaiškės, kad tai keturi trilijonai.
Analitikas paaiškino, kodėl dolerio "auksinės dienos" jau suskaičiuotos

Neatidėliotinos priemonės

Taigi Vašingtonas turi du kelius: padidinti valstybės skolos lubas iki liepos 31 dienos arba sustabdyti skolinimosi limito veikimą. Priešingu atveju, kaip laiške Kongresui perspėjo JAV finansų ministrė Džanet Jelen, šalies lauks defoltas, o ekonomika patirs "nepataisomą žalą".
Finansų ministerija turės imtis "papildomų skubių priemonių". Vis dėlto, pabrėžė Jelen, iždo galimybės naudoti vyriausybės finansavimą nepaprastosios padėties atveju yra labai ribotos.
"Čia didelis neapibrėžtumas dėl daugelio veiksnių, įskaitant mokėjimų ir vyriausybės pajamų prognozavimo keliems mėnesiams į priekį problemą", — patikslino ministrė.
Bet jei lubos nebus pakeltos, iki naujų finansinių metų — iki spalio 1 d. — bus pakenkta skolų aptarnavimo sugebėjimui. Visų pirma tą pačią dieną JAV iždas turės sumažinti išlaidas 150 mlrd. dolerių.
Faktiškai finansų ministrė siekia rekordinio valstybės skolos augimo. Tačiau Kongrese nėra vienybės šiuo klausimu. Demokratų nuomone, būtina pakelti lubas. Respublikonai gi reikalauja, kad prezidentas Baidenas ir vyriausybė sumažintų išlaidas ir imtųsi priemonių milžiniškoms skoloms sumažinti.
Pasiekė rekordus: infliacija JAV paskelbta grėsme pasaulio ekonomikai

Nieko gero

Greičiausiai dar kartą bus padidintas maksimalaus skolinimosi lygis. O JAV defolto scenarijų ekonomistai suvokia kaip "pasaulio pabaigą".
"Amerikiečiai tokio niekada neleido. Tai būtų pavojingas precedentas", — pažymi Maiklas Ferolis, "JPMorgan" JAV vyriausiasis ekonomistas.
Be to, vien tik defolto galimybė gali pasėti paniką rinkose. Taigi, jei nieko nebus padaryta, JAV iždas jau liepos 30 dieną negalės parduoti tiek valstybinių vertybinių popierių, tiek vietos valdžios vertybinių popierių, kurių sąskaita padengiama skola.
2011 metais dėl Atstovų rūmų atsisakymo pakelti skolinimosi lubas ir defolto grėsmės tarptautinė reitingų agentūra 'Standard & Poor's" pirmą kartą istorijoje sumažino suverenį JAV kredito reitingą. Po to vos neįvyko akcijų rinkos griuvimas: indeksas "S&P 500" krito penkias dienas iš eilės — kol įstatymų leidėjai sudarė sandorį.
Kaip pažymi "CNBC", šį kartą, suabejoję valstybės sugebėjimu sumokėti skolas, kreditoriai gali pareikalauti iš Vašingtono didesnių palūkanų. O tai savo ruožtu sukels domino efektą: palūkanų tarifai pradės kilti visur — nuo hipotekų ir paskolų automobiliams iki įmonių skolų.
Tai akivaizdžiai nepridės stabilumo. "Finansinė krizė stiprės, grėsmė kils amerikiečių darbo vietoms ir santaupoms — ir tai tada, kai mes dar neatsigavome po pandemijos", — pabrėžė Džanet Jelen.
Lreditoriai vis dažniau suabejoja JAV vyriausybės mokumu. O kaip anksčiau paaiškino vienas iš pirmaujančių Amerikos finansininkų, didžiausio pasaulyje rizikos draudimo fondo "Bridgewater Associates" įkūrėjas, milijardierius Rejus Dalio, trigubas deficitas — biudžeto, prekybos balanso ir einamųjų operacijų — netrukus galutinai atbaidys užsienio investuotojus nuo iždo obligacijų, o tai sukels staigų jų derlingumo augimą ir dolerio žlugimą. Tai yra tiesioginis kelias į finansinę krizę, kiri pagal mastus gali aplenkti ne tik 2008 metų sukrėtimus, bet ir Didžiąją 1930-ųjų metų depresiją.