VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. JAV prezidento Džo Baideno atsisakymas taikyti sankcijas "Nord Stream-2" yra susijęs su Amerikos bendrovių apsaugos problema, sakė Amerikos "Foreign Policy" žurnalo apžvalgininkė Elizabet Brou.
Pasak autorės, į "Nord Stream-2" susitarimą tarp Baideno ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel dažnai žiūrima taip, tarsi Vašingtonas ir Berlynas susivienytų, kad įtiktų Rusijai, palikdami Ukrainą nuošalyje.
"Tačiau yra dar viena priežastis, privertusi Bideną tai padaryti, ir tai labiau susiję su amerikiečių kompanijomis, nei su užuojautos Ukrainai stoka: JAV sankcijos prieš įmones leidžia kitoms šalims taikyti sankcijas JAV bendrovėms. Be to, JAV sankcijos gali įtikinti įmones nustoti prekiauti doleriais, ir tai gali gerokai susilpninti JAV vaidmenį pasaulyje", — rašo ji.
Pavyzdžiui, ji priminė, kad sankcijos prieš "Nord Stream-2", kurias pagal vadinamąjį Europos energetinio saugumo aktą (PEESA) įvedė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas ir JAV Kongresas, be kita ko, turėjo įtakos dujotiekio tiesimo draudikams. "To reikšmė gerokai viršija "Nord Stream-2" situaciją", — mano ji.
Yra dar viena galinga šalis, kuri taip pat gali taikyti vienašališkas sankcijas įmonėms, kurių veikla jai nepatinka — Kinija, teigia Brou. "Kinija jau įrodė, kad neprieštarauja tam, kad panaudotų savo svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje, kad paskirtų bausmes, kaip jam atrodo tinkama", — tvirtina žurnalistas, turėdamas omenyje Pekino "baudžiamuosius" muitus Australijos vynui, atsižvelgdamas į Kanberos reikalavimus nepriklausomai tyrimas dėl COVID-19 kilmės ir žuvų importo iš Norvegijos sumažinimo po 2010 metų Nobelio taikos premijos, kurią Norvegijos Nobelio komitetas skyrė Kinijos disidentui.
Autorė modeliavo situaciją, kai, pavyzdžiui, JAV įmonės laimėjo sutartį dėl infrastruktūros Taivane kūrimo arba gavo sutartį iš Filipinų vyriausybės dėl naujų karinio jūrų laivyno patrulinių laivų. Pasak Brou, tokios sutartys būtų teisėtos nacionalinių įstatymų požiūriu, tačiau jei Kinijai jos nepatiktų, ji galėtų taikyti sankcijas. Be to, šiuo atveju JAV vyriausybė neturėtų argumentų, nes "Nord Stream-2" savo ruožtu taip pat yra teisėta pagal Rusijos ir Vokietijos įstatymus. Dėl to Amerikos bendrovių sutartys negalėjo būti apdraustos, nes draudimo bendrovės vargu ar norėtų pradėti ginčą su Pekinu, perspėja ji.
"Jei Kinija pradės taikyti sankcijas taip, kaip tai daro JAV, Amerikos bendrovės netrukus gali sužinoti, kad jų tarptautinis turtas nėra draudžiamas", — atkreipia dėmesį žurnalistė. Pasak jos, "saugu" sakyti, kad Baidenas "daug galvojo" prieš sudarydamas sutartį dėl "Nord Stream-2". Kartu jis galvojo apie Ukrainą ir apie NATO sąjungininkes regione, sako ji.
"Tačiau draudimas nusvėrė. Be jo JAV gali atsisveikinti su veikiančiu privačiu sektoriumi. O jei Baidenas nebūtų svarstęs apie draudimą, jis turėjo tai padaryti prieš skirdamas naujas vienašališkas sankcijas", — apibendrina autorė.
"Nord Stream-2" numato dvi dujotiekio linijų, kurių bendra galia būtų 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, statybą.
Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas reklamuoja ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. JAV 2019 metų gruodį įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti klojimą. Klojimas pratęstas po metų — 2020 metų gruodį.