Per pusmetį išaugo Lietuvos gyvūninių maisto produktų eksportas

Pagrindinėmis mėsos eksporto rinkomis išlieka Tadžikija, Kirgizija, JAV, Japonija bei Norvegija
Sputnik
VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Lietuvos gamintojai į ne ES šalis eksportavo daugiau kaip 129 tūkst. tonų gyvūninio maisto produkcijos ir tai viršijo praėjusių metų eksportą daugiau nei 20 tūkst. tonų, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Pažymima, jog vertinant pirmojo šių metų eksporto duomenis stebimas 15 % bendrasis augimas.
Didžiausią šiemet procentinį eksporto augimą, palyginti su 2020 metais, rodo 36 % išaugęs kulinarinių gaminių eksportas bei 26 % padidėjęs žuvies ir jos gaminių eksportas.
Tuo tarpu, šalies pieno gamintojai per pirmuosius šešis šių metų mėnesius pasiekė 6 % eksporto augimą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Kuo skiriasi terminas "geriausias iki ..." nuo "suvartoti iki..." ant produkto pakuotės?
Pieno produktų grupėje, pirmąjį šių metų pusmetį didžiausius išvežtus kiekius sudarė pieno miltai, eksportuota daugiau nei 16 tūkst. tonų, antroje pagal eksporto apimtis vietoje — sūriai ir sūrio gaminiai, jų išvežta daugiau nei 13 tūkst. tonų, tretieji sąraše – pieno konservų produktai, kurių eksportuota daugiau kaip 9 tūkst. tonų. Pagrindinės pieno eksportuotojų rinkos išlieka Libija, Kinija, JAV taip pat Malaizija.
Mėsos eksportas, palyginus šių ir praėjusių metų pirmuosius pusmečius, sumažėjo 4 %, didžiausius eksportuotus kiekius sudarė jautiena, jos išvežta daugiau kaip 1 900 t. Pagrindinėmis mėsos eksporto rinkomis išlieka Tadžikija, Kirgizija, JAV, Japonija bei Norvegija. Žuvis daugiausia buvo eksportuojama į Ukraina bei Moldovą, o kulinariniai gaminiai – Rusiją, Ukrainą ir Japoniją.
Lietuvos gamintojų eksportuojamų produktų sąraše ryškėja ir medus. Pagrindinė medaus eksporto kryptis vis dar išlieka JAV (eksportuota daugiau nei 0,768 t). Tačiau šalyje pastebimas populiarėjantis medaus verslas, didėja susidomėjimas bičių produktais, o tai, tikimasi, po truputį augins ir medaus eksporto apimtis.
Lietuvoje didėja grybų ir miško uogų importas iš trečiųjų šalių
Tuo tarpu pandemija turėjo didelės įtakos žuvininkystės sektoriui, ypač pasikeitę Kinijos reikalavimai maisto produktams lėmė, kiek mažesnį sektoriaus augimą. Tačiau 2021 metų pirmąjį pusmetį iš Lietuvos išvežta 16 tūkst. tonų žuvininkystės produktų daugiau nei 2020 metų tą patį laikotarpį. Anksčiau stabiliu laikytas žuvininkystės sektoriaus augimas sulėtėjo iki +1,2 – 1,5 proc. prognozuojamo šiems metams.
Pagrindine rinka žuvies ir jos gaminių eksportui toliau išlieka Ukraina ir Moldova.
VMVT duomenimis, Lietuvos mėsos gamintojai produkciją eksportavo į 27 pasaulio šalis, daugiausiai – į Tadžikiją, Kirgiziją, JAV, Japoniją ir Norvegiją.
Pabrėžiama, kad neigiamos "Brexit" pasekmės mėsos prekybai ir toliau aiškiai pastebimos Europoje, kurios yra netgi didesnės nei afrikinio kiaulių maro (AKM) įtaka.
VMVT ištyrė mineralinio vandens kokybę
Dėl Lietuvai taikomų AKM apribojimų, mėsos produktų gamintojams sudėtinga eksportuoti kiaulieną, tačiau per pirmą šių metų pusmetį kiaulienos išvežimai buvo didesni nei 2020 metais, eksportas paaugo 40 %. Kiauliena daugiausia eksportuota į Norvegiją bei Dramblio Kaulo Krantą, o jautiena, kurios eksportuojamas kiekis padidėjo 34 %, daugiausia buvo išvežta į Norvegiją, Gruziją, Kiniją taip pat į Ukrainą. Šalies jautienos eksportuotojai šiemet atrado ir naujų rinkų – tai Mozambikas bei Honkongas.
Paukštienos eksportas, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 20 %. Paukštienos daugiausia eksportuota į Vietnamą, Kirgiziją, Mozambiką, Siera Leonę ir kt. Tokiam eksporto mažėjimui ir šalių, į kurias vežama produkcija, pokyčiui, daugiausia įtakos turėjo Lietuvoje nustatytas paukščių gripas ir dėl jo atsiradę, kai kurių šalių taikomi eksporto ribojimai ir draudimai.