VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Balandžio–birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje elektros energijos suvartojimas išaugo dešimtadaliu, praneša elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid".
Pažymima, jog vietos elektros energijos gamyba ir eksportas šiek tiek sumažėjo, o importas pakilo. Reikšmingai išaugus pagamintos elektros energijos kiekiui saulės elektrinėse ir hidroelektrinėse, daugiau nei pusė elektros energijos pagaminta atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėse.
"Per antrąjį ketvirtį galutinis elektros energijos vartojimas išaugo net 10,4 proc. iki 2776 GWh. Šis rodiklis yra susijęs su esama ekonomine situacija – auga Lietuvos bendrasis vidaus produktas, tą rodo ir padidėjęs vartojimas. Kita svarbi priežastis, lėmusi augimą – rekordiniai birželio mėnesio karščiai", — sakė "Litgrid" generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Pasak jo, suvartojimas didėjo visose srityse, o labiausiai – gyventojų ir paslaugų grupėse, atitinkamai 12,4 proc. ir 13,8 proc., palyginti su 2020 metų antruoju ketvirčiu.
Tuo tarpu bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje (t. y. galutinis vartojimas su technologinėmis sąnaudomis ir hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimo energija) siekė 3130,3 GWh – 6,2 proc. daugiau nei prieš metus.
Bendrovės duomenimis, galutinis suvartojimas buvo 2776,3 GWh, 10,4 proc. didesnis nei 2020 m. antrąjį ketvirtį. Pramonės suvartojimas didėjo 6,7 proc., iki 1046,4 GWh, paslaugų ir kitų vartotojų – 13,8 proc., iki 817,5 GWh, gyventojų – 12,4 proc., iki 832,1 GWh.
"Pramonės suvartojimas yra didesnis dėl to, kad šiemet nebuvo taikytos tokios griežtos karantino sąlygos kaip 2020-ųjų balandžio-birželio mėnesiais. Pastebimas šio rodiklio pokytis taip pat yra atsigaunančios ekonomikos ženklas", – teigė "Litgrid" generalinis direktorius.
Taip pat antrąjį ketvirtį Lietuvoje pagaminta 1122,7 GWh elektros energijos, 2,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiau nei pusė elektros energijos Lietuvoje buvo pagaminta atsinaujinančių išteklių elektrinėse, kurių gamyba siekė 610,3 GWh (8,1 proc. daugiau nei antrą 2020 metų ketvirtį).
Ryškus augimas, palyginti su 2020 metais, užfiksuotas hidroelektrinių gamybos rodikliuose, kurie padidėjo 38,6 proc., iki 103,9 GWh. Vėjo elektrinės pagamino 10,1 proc. mažiau elektros energijos, šiluminių elektrinių augo 5,3 proc., o hidroakumuliacinių elektrinių – 4,5 procento. Kitų atsinaujinančių išteklių elektrinėse gamyba išaugo 33,4 proc., tarp kurių didžiausias šuolis užfiksuotas skaičiuojant saulės elektrinių generaciją.
Tuo tarpu per antrąjį ketvirtį į Lietuvą importuota 2725,7 GWh elektros energijos (6,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais). Kaip ir pirmąjį ketvirtį, daugiausia elektros importuota iš Latvijos ir Švedijos. Palyginti su 2020 metais antruoju ketvirčiu, importas iš Rusijos (Kaliningrado srities) sumažėjo 32,5 proc., iki 411,3 GWh, iš Švedijos – 46,2 proc., iki 661,5 GWh, iš Lenkijos – 48,9 proc., iki 111,6 GWh. Elektros energijos importas iš Baltarusijos buvo sustabdytas. Iš Latvijos importas išaugo 242,4 proc., iki 1504,3 GWh, iš Estijos – 26,8 proc., iki 37,0 GWh.