Komandą sutikti nepageidaujamus užsieniečius apsiginklavus davė šalies vyriausybė, kurią išgąsdino tai, kas vyksta Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, rašo RIA Novosti autorius Nikolajus Nikolajevas.
Ir nors nelegalių migrantų dar nematyti, net ir horizonte, jų labai nemalonaus buvimo Estijoje vietos jau statomos. Be miegamųjų vietų, čia bus sukurtos sąlygos identifikuoti, tardyti, atlikti medicinines apžiūras ir kitas šiuo atveju būtinas procedūras. Nelegalių migrantų laikymo režimas turėtų būti griežtas, o tie, kurie atsidurs šioje nepionierių stovykloje, negalės vaikščioti jos apylinkėse. Žinoma, bus laikomasi visų formalumų ir tiems, kurie svajoja patekti į Europos rojų, bus leidžiama rašyti prieglobsčio prašymus, tačiau greičiausiai vėliau jie parodys į duris.
Estijos tikrai nelaiko nelegalūs migrantai galutiniu tikslu ir pageidaujamą nuolatinės gyvenamosios vietos šalimi – pagal tarptautinius reitingus ši Baltijos šalis laikoma viena nedraugiškiausių šalių imigrantams pasaulyje. Pastaraisiais metais priimti teisės aktai žymiai sumažino išmokas pabėgėliams, be to, valstybė apmoka už nuomojamą butą metams ir ne daugiau. Ir toliau viską darys patys savarankiškai ir už sąžiningai uždirbtus pinigus jiems nebus leista sėdėti ant mokesčių mokėtojo kaklo, kaip tai daroma kitose ES šalyse.
Tačiau net šie trupiniai nuo šeimininko stalo atiteks tik tiems, kurie sugebės įrodyti, kad jo gyvybei tėvynėje gresia tikras pavojus. Viskas, ką nelegalus migrantas pasakoja apie save per tardymus, bus patikrinta pažodžiui ir su dideliu nepasitikėjimu. Estijos policininkai – vienas prie vieno su savo tauta ir ne estų nemėgsta, ypač atliekant pareigas. Prie tokio elgesio juos pastūmėjo supratimas, kad savo šalies piliečiai nepritaria labdarai nepažįstamiems žmonėms, savo lėšomis. Estai pagrįstai tiki, kad jie patys negyvena taip gerai, kad galėtų pasidalinti savo menkos piniginės turiniu su kuo nors kitu.
Tie, kuriems vis dar pasisekė ištrūkti už spygliuotos vielos, kaip asmenys, kuriems buvo suteikta tarptautinė apsauga, turės pereiti adaptacijos programą, išmokti estų kalbą ir kiekviena proga pademonstruoti, kad gerbia šalies kultūrą, įstatymus ir sugeba save išlaikyti. Todėl migrantai, svajojantys ne apie darbą, o apie nerūpestingą gyvenimą Europoje, stengsis kuo greičiau palikti Baltijos šalies teritoriją ir persikelti į Suomiją, Švediją, Vokietiją, Airiją ar Prancūziją. Ten jie prisijungs prie galingų tautiečių bendruomenių, galinčių suteikti jiems tikrą pagalbą. Tiems, kuriems mažiau pasisekė, gresia teismo procesas, tada centras departuotiems asmenims Harku vaIsčiuje ir lėktuvo bilietas į vieną pusę. Ir, žinoma, įtraukimas į juodąjį Europos Sąjungos sąrašą, kuris visam laikui neleidžia jiems kada nors atsidurti jos teritorijoje.