VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Nepaisant neapibrėžtumo tarptautinėje aplinkoje, susijusio su pasauliniu žaliavų stygiumi ir jų kainų kilimu bei ES pritaikytų sektorinių ekonominių sankcijų Baltarusijai, Lietuvos eksportuotojai prisitaikė prie neapibrėžtumo ir prisidėjo prie Lietuvos BVP augimo, praneša eksporto plėtros agentūra "Versli Lietuva".
Pažymima, jog Lietuva "Euromonitor" rengiamame tarptautiniame ekonominio atsigavimo indekse pagal antrojo ketvirčio duomenis yra 4-oje vietoje.
Pasak "Versli Lietuva" Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalandienės, prie eksporto atsistatymo labiausiai prisideda chemijos pramonės gaminių, skirtų farmacijos pramonei, gamintojai.
"Tačiau spartus pasaulio ekonomikos atsigavimas, verslo prisitaikymas prie darbo pandemijos apribotomis sąlygomis, tiekimo grandinių atstatymas yra tie veiksniai, kurių dėka auga ir visų kitų pramonės sektorių eksportas", – sakė Kalendienė.
Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos prekių eksporto vertė paaugo 18,8 proc., be naftos produktų – 18,1 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas yra svarbus Lietuvos BVP augimo šaltinis, jis augo įspūdingu tempu – net 23,7 proc., o be naftos produktų didėjo net 23,3 proc. Dėl šios priežasties visų pramonės sektorių eksporto vertės grįžo į priešpandeminį 2019 metų lygį, o kai kurių ir viršijo jį.
Tuo tarpu 2021 metų pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas viršijo 2019 metų atitinkamo laikotarpio lygį maždaug 9,3 proc., be naftos produktų – beveik 20,4 proc.
Šių metų pirmąjį pusmetį didžiausią teigiamą įtaką lietuviškos kilmės prekių eksporto augimui turėjo chemijos pramonės produktų eksporto augimas (8,2 proc. p.), o tai yra labiausiai susiję su padidėjusia chemijos pramonės gaminių, skirtų farmacijos pramonei, paklausa COVID-19 pandemijos akivaizdoje.
Prie augimo taip pat teigiamai prisidėjo trąšos bei plastikų pramonės gaminiai. Vis dėlto, jei šis pramonės sektorius 2021 metų pirmąjį ketvirtį nulėmė apie 2/3 viso eksporto didėjimo, tai antrąjį metų ketvirtį didesnis indėlis į augimą buvo stebimas ir iš kitų ekonomikos sektorių. 2021 metais pirmąjį pusmetį, be chemijos produktų, teigiamą poveikį šalies eksporto rezultatams turėjo inžinerinė ir baldų pramonės (atitinkamai 4,3 ir 3,1 proc.) ir kitos apdirbamosios gamybos.
Pažymima, jog sektoriniame lygyje atsistatymas, vis dėlto, vyksta netolygiai. Jei vienų didžiausių Lietuvos eksportuojančių sektorių – maisto, gėrimo ir tabako pramonės – eksporto vertė viršijo 2019 metų lygį 6,9 proc., tai kitose ekonominėse veiklose šis rodiklis yra gerokai didesnis. Inžinerinės pramonės, medienos ir popieriaus pramonės bei baldų pramonės eksporto vertė 2021 metų pirmąjį pusmetį viršijo 2019 metų rezultatą maždaug po 18–21 proc., chemijos pramonė – 53 proc., farmacijos sektorius – 121 proc.
Tuo tarpu daugiausiai lietuviškos kilmės prekių buvo eksportuota į Vokietiją (10,1 proc.) ir JAV (10,1 proc.).
Ateinančiais 2021 metų ketvirčiais eksporto augimo tempas turėtų sulėtėti. To pagrindinė priežastis yra bazės efektas. Taip pat tikėtinas neigiamas žemės ūkio sektoriaus indėlis į eksporto augimą. Manoma, kad grūdų derlius 2021 metais bus apie 10–15 proc. mažesnis, o produkcijos kokybė prastesnė nei 2020 metais. Menkesnis derlius turėtų lemti ir mažesnį žemės ūkio produkcijos eksportą 2021 metais.
Tačiau numanomas spartesnis eksporto kainų augimas ateinančiais 2021 metų ketvirčiais turės didesnę įtaką eksporto vertės kaitai. Jau 2021 metų antrojo ketvirčio eksporto kainų augimo tendencijos rodo, kad nemenką eksporto vertės augimo dalį šiemet turėtų nulemti kainų pokyčiai.
Jei pirmąjį metų ketvirtį tiek importuotų, tiek eksportuotų prekių kainų kaita buvo nuosaiki, tai 2021 metų antrąjį ketvirtį kainų augimas buvo reikšmingas. Tai labiausiai sietina su naftos ir kitų žaliavų kainų augimo tendencijomis pasaulio rinkose. Kadangi Lietuva naudoja importuotas žaliavas, medžiagas ir tarpinio vartojimo prekes gaminant prekes eksportui, importuojamų žaliavų kainų augimas vėliau lemia ir eksporto kainų didėjimą bei taip didina jo vertę.