VILNIUS, rugpjūčio 16 — Sputnik. Vėlyvą šeštadienio vakarą analitikai diskutavo, kiek JAV kariuomenė, grįžusi į Afganistaną, atitolins pergalingą Talibano žygį. Atitinkamą nurodymą davė Džo Baidenas, motyvuodamas jį būtinybe užtikrinti sumažinto diplomatinio personalo saugumą.
Ir nors niekas neabejojo, kad galų gale valdžios perdavimas šalyje, valdomoje Talibano*, buvo neišvengiamas, vis dėlto buvo svarstoma, kiek JAV prezidento sprendimas jį atitolins. Dauguma įvertinimų svyravo nuo kelių savaičių iki poros mėnesių, rašo RIA Novosti autorė Irina Alksnis.
Sekmadienio rytą paaiškėjo, kad visas šias ekspertų prognozes galima išmesti į šiukšliadėžę. Per vieną dieną, per kelias valandas dvidešimties metų pastangos, kurias Vakarai skyrė kovai su Talibanu* ir vakarietiškumo įdiegimui Afganistane, virto dulkėmis ir subyrėjo kaip kortų namelis.
To, kas vyksta, mastas ir greitis yra tokie, kad nors šis rezultatas seniai visiems buvo akivaizdus, šiandieniniai įvykiai sukėlė šoką ir baimę. Jie tokie stiprūs, kad praktiškai negirdėti nuodingų ir pašiepiamų komentarų apie Jungtines Valstijas, kurios viso pasaulio akivaizdoje patiria grandiozinę gėdingą nesėkmę.
Žinoma, čia vaidmuo tenka suvokimui, kas ateina į amerikiečių vietą, ir su tuo susijusioms baisioms pasekmėms. Nepaisant Talibano pažado nerepresuoti tų, kurie tarnavo ankstesnėje vyriausybėje, ir jų pareiškimo sušvelninti poziciją dėl moterų vietos visuomenėje, neabejotina, kad Afganistanas susidurs su represijomis ir egzekucijomis.
O afganų moterų likimas vis dar nepavydėtinas. Archajiškumas nugalėjo šiuolaikinę civilizaciją —ir nesvarbu, koks yra santykis su Vakarais, džiaugtis šiuo faktu neįmanoma.
Tačiau esmė yra ne tik atšiaurioje ir kruvinoje Afganistano realybėje, ir ne užuojautoje nelaimingos šalies piliečiams, grįžtantiems į tolimus viduramžius. Sekmadienio įvykiai taip pat buvo tokie grandioziniai, nes jie suteikė pasauliui labai aiškią idėją apie tai, koks gali būti galutinis JAV pasaulinės hegemonijos žlugimas — ir greičiausiai tai nutiks.
Prieš trisdešimt metų TSRS žlugo, o tarp to meto aplinkybių ypatingas susidomėjimas iki šiol yra greitis ir negailestingumas, su kuriuo viskas įvyko.
Žodžiu, egzistavo tik supervalstybė, kuri dominavo pusėje Žemės rutulio, o po kelių mėnesių ją pakeitė naujų valstybinių darinių konglomeratas, esantis chaose ir dažnai persmelktas kraujo.
Paprastai jie bando suvokti priežastis, kodėl viskas įvyko taip. Paprastai griebiamasi ryškių koloso su molinėmis kojomis ir visiškai iš vidaus supuvusios sistemos, kurios fasadas sugriuvo paskutinis, metaforų.
Tačiau dar svarbesnis yra paprastas faktas, kad kartais taip nutinka: iš pažiūros nepajudinama sistema žlunga žaibo greičiu — ant paprastų žmonių galvų, nesuteikdama jiems nei galimybės "pasikloti šiaudų", nei galimybės išvengti blogiausio.
Žmogus pasirodo esąs tik smėlio grūdelis, nešamas istorinės audros per visus siaubus, sunaikinimą ir mirtį.
Tai, kas vyksta dabar, vienareikšmiškai rodo, kad Jungtinės Valstijos neteko pasaulio hegemono statuso ir gali įvykti būtent toks scenarijus — paaiškės, kad tai nebus laipsniškas nusileidimas iš supervalstybės sosto, kai kitos geopolitinės institucijos užgrobs funkcijas, įrankius ir svertus, bet virs nevaldomu greitu žlugimu.
Per pastaruosius dešimtmečius Afganistanas, didžiosios pasaulio dalies nuomone, savo nesuprantamumu virto beveik svetima teritorija, nuolat kariaujančia ir gyvenančia pagal absurdiškas prieštvanines taisykles. O su tuo, kas taip nesuprantama, sunku užmegzti nuoširdų emocinį ryšį. Taigi, žinia iš ten, net ir pati tragiškiausia, tradiciškai sukėlė oficialų atsakymą:
"Taip, taip, tai siaubinga, turime nepamiršti nusipirkti sausainių prie arbatos". Sekmadienio įvykiai privertė daugybę žmonių visame pasaulyje iš tikrųjų suprasti afganus ir pajausti šiurpą ant savo odos. Jų šalyse nėra Talibano*, tačiau JAV ten užima didžiulį vaidmenį. Vieniems jos yra pagrindinės prekybos partnerės, kitiems — geopolitinės valdovės, dar kitiems — okupacinės pajėgos, ketvirtiems — pagrindinės pasaulio valiutos emitentės, tvirtai susijusios su visa nacionaline ekonomika.
Ir visi šie žmonės dabar negali atsistebėti: o kas, jei JAV galia žlugs taip pat greitai kitose srityse — ir kaip tai paveiks konkrečiai juos? Daugelis milijonų šiandien suprato, kad tokio masto geopolitinės katastrofos sukelia politinius, socialinius ir ekonominius bei karinius cunamius, kurie sklinda visomis kryptimis ir gali pasiekti labiausiai klestinčius ir ramiausius kampelius.
Ir jie pritaikė šį suvokimą savo gyvenimui. Ir jie išsigando. Rusijai, kur didelė visuomenės dalis patyrė Sovietų Sąjungos žlugimą, tai, kas vyksta, tapo aiškiu įspėjimu, kad pasauliui gresia dar didesnis kataklizmas nei prieš 30 metų. Tiesa, yra gerų naujienų.
Jei žmogus vienas praktiškai neturi galimybės išvengti tokių didelio masto istorinių iššūkių, atsidūręs jų veiksmų lauke, tai ištisos šalys kartais turi tokią galimybę. Kad tai padarytų, joms, be kita ko, reikia savarankiško egzistavimo gebėjimų ir būti apsiginklavusioms iki dantų. Rusija, kaip žinote, aktyviai dirba abiem kryptimis.
* Rusijoje uždrausta teroristų grupuotė.