VILNIUS, rugpjūčio 16 — Sputnik. Afganistano sostinės žlugimas, kurio niekas taip greitai nesitikėjo, sujaudino pagrindinę Vakarų žiniasklaidą, rašo RIA Novosti.
Gana atšiauriai jie apibūdino evakuaciją į Kabulo oro uostą, iš kurio pradėjo evakuoti užsienio diplomatus, palikdami afganus likimo valiai, ir palygino tai, kas vyksta su amerikiečių pabėgimu iš Pietų Vietnamo Saigono 1975 metais.
Rugpjūčio 6 dieną Radikaliojo Talibano* kovotojai užėmė Helmando provincijos administracinį centrą Laškar Gahą. Tada per mažiau nei dešimt dienų jie užėmė beveik visą šalį ir sekmadienį įžengė į sostinę.
Prezidentas pabėgo
Daugelio pagrindinių Vakarų žiniasklaidos priemonių straipsniai tą pačią naktį prasidėjo beveik taip pat: "Vyriausybė Kabule žlugo, Vakarų remiamas prezidentas pabėgo, o kovotojai įžengė į jo rūmus".
Kaip pažymi "The Washington Post", Afganistano sostinės užgrobimui buvo ruošiamasi ilgus metus, tačiau galiausiai tai įvyko per vieną dieną. Remiantis "The New York Times", praėjusią savaitę JAV kariuomenę ir vyriausybę nustebino Talibano* žengimo į kaimus ir miestus greitis.
"Politico" pabrėžia, kad nei oficialūs vertinimai, nei žvalgybos duomenys nerodo, jog Talibanas* taip greitai užvaldytų visą Afganistaną. "Financial Times" rašo, kad Talibano atėjimas į Kabulą buvo "dramatiško savaitės trukmės žaibiško puolimo", kurio metu kovotojai perėmė didžiąją šalies dalį, kulminacija. Kita vertus leidinys mano, kad Afganistanas tik "juda pilietinio karo link".
Analitikai mano, jog labiausiai mūšyje užsigrūdinę Afganistano karo vadai taktiškai atsitraukė, kad susigrupuotų, ir greičiausiai kovos su Talibanu*.
Vakarų žiniasklaida daugiausiai dėmesio skyrė Kabulo oro uoste vykstantiems įvykiams, kurie, kaip pažymėjo "Times", išliko "vienintelė išeitis iš šalies, kuri nepriklauso nuo Talibano*". Ir čia, žinoma, buvo palyginimų su Amerikos kariuomenės išvedimu iš Saigono 1975 metais, nors JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas šias paraleles laikė neteisingomis.
"The Wall Street Journal" rašo, kad iki sekmadienio vakaro pagrindinis kelias iš Kabulo į oro uostą, pripildytas tūkstančių amerikiečių karių ir bėgančių afganų, virto keista scena, kurioje Talibano* kovotojai susimaišė su Afganistano kariuomene. Sraigtasparniai iš JAV ambasados į kariuomenės okupuotą Kabulo oro uosto dalį išgabeno amerikiečių ir vakarų diplomatus.
Lėktuvai kilo vienas po kito, o po jais buvo automobilių pilnas miestas, kuriame afganai bandė patekti į oro uostą. Dūmai kilo virš pačios diplomatinės atstovybės. Tikėtina, kad ten buvo sudeginti dokumentai.
"The Wall Street Journal" rašo, kad vakarop prasidėjo chaosas, kai į skrydžius bandė patekti šimtai žmonių, neturinčių pasų ir bilietų. Tuo tarpu dešimtys pilkų JAV ir Didžiosios Britanijos oro pajėgų orlaivių keleivių laukė ant pakilimo tako. Tačiau civiliniai skrydžiai buvo sustabdyti. Kai kurie evakuoti užsieniečiai laukė, sėdėdami ant kartoninių dėžių, ant kurių buvo užrašyta "Paruošti pietūs be kiaulienos".
Kaip rašo "The New York Times", specialios apyrankės buvo įteiktos tiems, kurie turėjo teisę skristi, tačiau milijonams afganų, įskaitant dešimtis tūkstančių, kurie daugelį metų padėjo Jungtinėms Valstijoms, apyrankių neatsirado.
"The Financial Times" pažymi, jog daugelis afganų išreiškė pasipiktinimą, kad JAV sutelkia dėmesį į savo piliečių evakavimą.
"Norėčiau dabar nuvykti į Kabulą ir prieš JAV ambasadą sušukti: "Mes esame tokie pat žmonės kaip ir jūs, taip pat turime teisę gyventi ir mėgautis laisve", — sakė jauna moteris iš Herato, kurį Talibanas užėmė prieš kelias dienas.
"Sveikiname, Talibanas * įžengė į miestą. Mes bėgame", — Facebook'e rašė Afganistano kino kompanijos "Afghan Film" vadovė Sahra Karimi (Sahraa Karimi).
Kritika
Remiantis "The New York Times", praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai JAV įžengė į Afganistaną, amerikiečių tautos kūrimo eksperimentas toje šalyje žlugo, o Džo Baidenas įeis į istoriją kaip prezidentas, vadovavęs ilgo ir painaus Amerikos buvimo Afganistane "žeminamam paskutiniam aktui".
Laikraštis taip pat pažymi, kad sprendimas palikti Afganistaną likimo valiai po 20 metų trukusios Vakarų intervencijos sulaukė aštrios kritikos. JK Parlamento narys Tomas Tugendhatas greitą NATO pajėgų pasitraukimą pavadino "didžiausia Didžiosios Britanijos užsienio politikos katastrofa nuo Sueco laikų".
* Rusijoje uždrausta teroristinė organizacija.