Preliminari sutarties kaina yra 152 milijonai eurų. Ir tai tik pirmajame ketverių metrų trukmės tvoros palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną, kurios ilgis yra apie 600 kilometrų, statybos etape.
Vėliau vis tiek reikės šią sieną aprūpinti stebėjimo kameromis ir kita įranga, kad nė vienas nelegalas ar net kiškis neįsiskverbtų į didingos Europos Sąjungos teritoriją bėgdamas nuo Baltarusijos tironijos.
Lietuvos vidaus reikalų ministerija jau užsiminė, kad viskam reikės daugiau nei pusės milijardo eurų. O tai jau yra rimtas prizas. Net tarptautinės korporacijos patenka į tokias sutartis. Vieną iš tokių tarptautinių korporacijų galėtų sukurti dvi valstybės, kurios yra artimiausios pagal rusofobijos ir nusiteikimo prieš Baltarusiją dvasią — Lietuva ir Ukraina.
Pirmoji turi skrynią be dugno su euro turtais ir troškimą daugiau niekada nematyti nelegalių migrantų. O Kijevo politikai turi didžiulę patirtį statant sienas pasienyje su Rusija. Taip pat yra pripažintas tokių projektų įgyvendinimo ir milijonų bei milijardų įsavinimo specialistas. Jo vardas yra Arsenijus Jaceniukas — buvęs "Nezaležnajos" ministras pirmininkas ir kelių vilų Majamyje, kurias jis uždirbo "statydamas tvoras", savininkas.
Vienu metu Lietuvos politikai aktyviai padėjo Jaceniukui ir kompanijai užgrobti valdžią "Euromaidane". O ekspertai iš Lietuvos tada padėjo Maidano valdžiai iki žemės sunaikinti "sovietinės ekonomikos" likučius.
Šio sunaikinimo viršūnė buvo naujausias itin didelio atgarsio sulaukęs įstatymas dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Jaceniuko vyriausybėje Ukrainos Europos integracijos teisės aktų pagrindus dvejus metus, būdamas ekonomikos ir prekybos ministru, padėjo Lietuvos verslininkas Aivaras Abromavičius.
Bet iš Lietuvos pusės ne tik Vidaus reikalų ministerija, kaip pagrindinė užsakovė, bet ir Sveikatos apsaugos ministerija galėtų įžengti į tarptautinį sienos statybos koncerną. Šalis, kurioje gyvena kiek daugiau nei du su puse milijono gyventojų, įsigijo net 16 milijonų vakcinų nuo koronaviruso.
Matyt, Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris pagal išsilavinimą yra ekonomistas, o ne medikas, nusipirko vakcinų iš farmacijos milžinų, nusitaikęs į ukrainiečius, taip pat armėnus, moldavus ir gruzinus.
Vilnius per Rytų partnerystę įtraukia juos į savo tarptautinės rusofobinės veiklos ratą. Lietuva jau padarė pirmąjį indėlį į tarptautinį koncerną keliomis "AstraZeneca" vakcinos partijomis, kuriomis lietuviai nenori skiepytis. Pastaroji, 46 tūkstančių dozių, jau išsiųsta į Ukrainą.
Pastebėtina, kad ta pati Lenkija Ukrainai ne duoda vakciną, kurios galiojimo laikas baigiasi, bet... ją parduoda. O Kijevas savo ruožtu aprūpino politinę draugę šimtu kilometrų koncertinos sienos statybai pasienyje.
Tai yra abipusiškai naudingi politiniai mainai tarp dviejų didžiųjų valstybių. Ir visus šiuos būtinų prekių pristatymus viena kitai abiejų šalių vyriausybės savo ataskaitose įrašo kaip "humanitarinę pagalbą". Įdomu, kaip buhalterija nurašo tokias prekes? Ar čia yra korupcijos problemų?
O "humanitarinės pagalbos" Ukrainai iš Lietuvos įkūrėja galima drąsiai laikyti buvusią Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Būtent ji, buvusi istorinio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo valstybės vadovė ir šeimininkė, kartu su Angela Merkel darė humanitarinį spaudimą Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovičiui pasirašyti dokumentus dėl asociacijos su ES.
Tuomet Grybauskaitė tvirtino, kad Lietuva pirmoji pasaulyje tiekė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms sovietinio kalibro šaudmenis karui Donbase kaip "humanitarinę pagalbą".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.