Pandžšere — vienintelėje provincijoje, kurios ekstremistams taip ir nepavyko užgrobti, — susiformavo pasipriešinimo judėjimas. Jam vadovavo buvęs šalies viceprezidentas Amrulahas Salehas ir garsaus lauko vado Ahmado Šaho Masudo sūnus Ahmadas Masudas. Pastarasis pareiškė, kad Pandžšero gyventojai yra pasirengę duoti atkirtį talibams ir neatiduos provincijos. Ar Afganistane prasidės naujas pilietinis karas — RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco medžiagoje.
Kaulas gerklėje
Pandžšeras yra viena iš 34 Afganistano provincijų, daugiausia joje gyvena tadžikai. Jo strateginę svarbą vargu ar galima pervertinti: čia yra patogiausios kalnų perėjos, jungiančios pietinius ir šiaurinius šalies regionus. O sudėtinga to paties pavadinimo upės intakų sistema siauruose tarpekliuose yra puikus natūralus prieglobstis karo veiksmų atveju.
Tiesą sakant, Pandžšeras yra neįveikiama tvirtovė, įtvirtinta teritorija, kurią iš visų pusių supa kalnai. Devintajame dešimtmetyje sovietų kariuomenė atliko devynias bendras operacijas, tačiau taip ir nesugebėjo pagaliau išmušti iš ten dušmanų. Kiekvieną kartą jie labai greitai atkurdavo savo kiekį ir persigrupuodavo. 40-osios armijos vadas generolas Igoris Rodionovas mūšius Pandžšero tarpeklyje laikė sunkiausiais per visą karą.
Patekti čia galima tik per siaurą perėją iš kaimyninės Parvano provincijos Čarikaro rajono. Būtent čia pasipriešinimo pajėgos smogė pirmąjį smūgį talibams. Praėjusią savaitę Saleho ir Masudo daliniai iš islamistų atkovojo Čarikarą ir perėmė kelio į tarpeklį valdymą. Be to, jiems pavyko perpjauti strategiškai svarbų automobilių kelią per Salango tunelį, jungiantį Kabulą su didžiausiu miestu Afganistano šiaurėje Mazari-Šarifu. Kariniai sukilėlių pasiekimai rimtai apsunkino "Talibano"* logistiką. Akivaizdu, kad Pandžšeras — kaulas gerklėje naujai valdžiai. Tačiau talibai kol kas nebandė šturmuoti rezistentų tvirtovės.
"Kovotojai yra atsargūs, nes nežino, kokios jėgos jiems priešinasi, — RIA Novosti paaiškino Artimųjų ir Vidurio Rytų ekspertas Abasas Džuma. — Prieš dvidešimt metų būtent iš čia Šiaurės aljansas, vadovaujamas Ahmado Šaho Masudo, išėjo prieš talibus. Tačiau jis turėjo tarptautinę paramą. Ar jo sūnus ras sąjungininkų — didelis klausimas. Nuo to priklauso, ar pasipriešinimas turi šansų".
Pagalbos prašymas
Ahmadas Masudas jau kreipėsi į pasaulio bendruomenę. "The Washington Post" paskelbtame laiške jis paragino padėti ginklais, šaudmenimis ir įranga, pabrėždamas, kad "Talibanas"* — ne tik Afganistano žmonių problema. Ekstremistai gali paversti šalį pagrindiniu islamo terorizmo placdarmu, kad pultų demokratines valstybes.
"JAV ir jų sąjungininkai paliko mūšio lauką, tačiau Amerika vis dar gali tapti "didžiuliu demokratijos arsenalu", kaip pasakė Franklinas Ruzveltas, atėjęs į pagalbą priešo apgultiems britams prieš JAV įstojus į Antrąjį pasaulinį karą, — pažymėjo Ahmadas Masudas. — Su šiuo tikslu aš prašau Afganistano draugų Vakaruose užtarti mus Vašingtone ir Niujorke, užtarti mus prieš Kongresą ir Baideno administraciją, užtarti mus Londone, kur aš mokiausi, ir Paryžiuje, kur Eliziejaus laukų sode šį pavasarį mano tėvo garbei buvo pavadinta alėja".
Be išorės paramos pasipriešinimo sėkmės šansai yra maži. Pandžšeras yra visiškai apgultas. Talibai kontroliuoja šalies sienas ir turi įspūdingą ginklų arsenalą, paimtą iš kariuomenės bazių. Remiantis pačiais kukliausiais skaičiavimais, teroristai gali išsiųsti iki 100 tūkstančių kovotojų maištingai provincijai nuraminti. O Salehas ir Masudas turi ne daugiau kaip penkis tūkstančius durtuvų. Žinoma, žinomo lauko vado sūnus tarp Afganistano tadžikų yra labai autoritetingas — daugelis vietinių tikriausiai juo seks. Tačiau bet kuriuo atveju aplinkybės nėra jo naudai.
Masudas tai supranta ir svarsto įvairias galimybes. Savaitgalį jis davė interviu laikraščiui "Asharq Al-Aswat", kuriame pareiškė, jog palaiko kontaktus su "Talibanu"*. Jis pabrėžė esąs pasirengęs eiti į kompromisus su savo priešininkais ir suformuoti šalyje inkliuzyvinę vyriausybę, į kurios sudėtį, matyt, turi būti įtraukti ir išeiviai iš Pandžšero. Tačiau Masudas pridūrė esąs kategoriškai prieš valdžią, kurią sudarys tik talibai. Pastarieji šio raginimo neįvertino ir pagrasino artimiausiu metu pradėti puolimą maištingoje provincijoje.
Naujo karo rizika
Tiesa, į Pandžšerą pakrypo vyriausybės kariuomenės daliniai, atsisakę prisiekti talibams. Šaltinis Afganistano sostinėje RIA Novosti pranešė, kad į regioną vadovaujant generolui Abdul-Rašidui Dostumui eina dešimt tūkstančių žmonių su ginklais ir karine technika, įskaitant tankus. Daugelis jų, apmokyti Vakarų instruktorių, turi kovos su talibais patirties ir, kas svarbu, išlaikė motyvaciją kovoti. Priešakiniai būriai jau pasiekė paskirties vietą.
Be to, Salehas ir Masudas tikisi kitų provincijų gyventojų paramos. Jie ragina afganus veikti vieningai prieš talibus. Kaip parodė pastarųjų dienų įvykiai, šalyje yra pakankamai tų, kurie yra pasirengę duoti atkirtį. Taigi, rugpjūčio 19 d. šimtai Kabulo gyventojų išėjo į gatves su prieš talibus nukreiptais lozungais ir trispalvėmis nacionalinėmis vėliavomis. Asadabade per susirėmimą žuvo keli žmonės. O Džalalabade islamistai apšaudė demonstraciją, nužudę tris žmones. Ir kuo griežčiau veikia kovotojai, tuo aktyviau prieš juos stoja afganai.
"Afganistanas veržiasi į pilietinį karą, ir talibams ne viskas sekasi, — Sputnik radijo eteryje pasakė politologas Igoris Šatrovas. — Taip, jie kontroliuoja pagrindinę Afganistano teritoriją. Nepaisant to, yra pasipriešinimo židinių. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad tai yra kalnų šalis — talibų priešininkai turi kur slėptis. Vakarai rems pasipriešinimo pajėgas tik tuo atveju, jei jų veiksmai turės prasmę. Todėl kyla klausimas: ar JAV ir Vakarams dabartinėje situacijoje naudinga palaikyti pasipriešinimą talibams? Žinoma, naudinga. Kadangi Afganistane išliks įtampa ir situacija visada gali būti nukreipta prieš Rusiją ir Kiniją".
Vakarai dar nesureagavo į Ahmado Masudo raginimus. Ir Vašingtonas, ir Briuselis tyli.
* Rusijoje uždrausta teroristinė organizacija.