Rusofobai "už": Lietuva palaikė Kijevo siekį "atimti" Krymą iš Rusijos

Kijeve prasidėjo "Krymo platformos" viršūnių susitikimas, kuriame svarstomas Krymo grąžinimo Ukrainai klausimas. Tačiau daugelis Vakarų lyderių atsisakė dalyvauti renginyje
Sputnik
VILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo vizitą Ukrainoje. Pirmąją vizito dieną šalies vadovas dalyvavo inauguraciniame "Krymo platformos" susitikime, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Pirmadienį Kijeve prasidėjo Krymo platformos forumas, kuriame Ukrainos valdžia diskutuos apie pusiasalio "grąžinimą" į Ukrainos jurisdikciją. Daugelis Vakarų lyderių atsisakė dalyvauti renginyje. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šį susitikimą pavadino "šabu", kurio metu "Vakarai ir toliau puoselės šiuolaikinės Ukrainos vyriausybės neonacistines, rasistines nuotaikas".
Ekspertas: Ukraina per 30 nepriklausomybės metų netapo valstybe
Tuo tarpu Lietuvos vadovas palaikė Kijevo siekius.
"Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos", – susitikime sakė prezidentas.
Pasak šalies vadovo, tarptautinė bendruomenė turi laikytis vieningos pozicijos Krymo "okupacijos" klausimu ir siekti, kad Ukrainos "teritorinis vientisumas" būtų atkurtas vadovaujantis tarptautinės teisės principais. Prezidentas pabrėžė, kad "Ukrainos nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra viso demokratinio pasaulio interesas".
"Laukia nemažai iššūkių, tačiau didelę įtaką Ukrainos ateičiai turės pažanga ir pokyčiai šalies viduje. Ukraina kryptingai juda europinės ir transatlantinės integracijos keliu. Tikiu, kad sėkmingas reformų įgyvendinimas paspartins integracijos procesus. Palaikome Ukrainos pastangas stiprinti valstybės institucijas, užtikrinti teisės viršenybę, kovoti su korupcija, kurti konkurencingą, laisvos rinkos principais paremtą ekonomiką", – sakė Nausėda.
"Atsisveikinimo gastrolės": ekspertai įvardijo pagrindinį Merkel vizito Rusijoje rezultatą
Krymo platformos inauguraciniame susitikime Ukrainos sostinėje Kijeve dalyvauja 44 šalių delegacijos, įskaitant Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, žinomi dėl savo antirusiškų pažiūrų ir rusofobiškų pareiškimų.
Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį ten įvykusio referendumo, kuriame 96,77 % Krymo rinkėjų ir 95,6 % Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.
Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas "visiškai uždarytas".