VILNIUS, rugpjūčio 27 — Sputnik. Penktadienį Lietuvos vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius nuotoliniame susitikime su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrais ir viceministrais aptarė neteisėtą migraciją pasienyje su Baltarusija. Apie tai praneša VRM spaudos tarnyba.
Pasak VRM, kovodamos su neteisėta migracija Baltijos šalys ir Lenkija išlieka vieningos ir koordinuoja savo veiksmus saugodamos savo valstybių sienas nuo "hibridinės atakos", kurią organizuoja Baltarusija.
Kaip pažymėjo Abramavičius, šiuo metu neteisėtos migracijos srautai yra valdomi, tad Lietuva daugiau dėmesio skiria migrantų grąžinimui į kilmės šalis.
"Specialistai bendrauja su migrantais ir informuoja juos apie finansinę paramą, jeigu asmuo sutinka išvykti savo noru. O mūsų pagrindinis rūpestis – tai tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimas artėjant šaltajam sezonui", – sakė Abramavičius.
VRM duomenimis, iki šios savaitės pabaigos į savo kilmės šalis turėtų išvykti 20 migrantų.
Susitikimo metu aptarti ir žmogaus teisių klausimai. Abramavičius pakomentavo naujausius pranešimus apie žiaurų elgesį su migrantais Lietuvos teritorijoje.
"Tarptautinės organizacijos yra klaidinamos Baltarusijos propagandos. O būtent į Baltarusiją turėtų būti nukreiptas visų dėmesys, nes ši šalis naudojasi žmonėmis kaip spaudimo įrankiu siekdama savo tikslų. Lietuva susiduria su pasekmėmis ir siekia užtikrinti tinkamas sąlygas neteisėtai atvykusiems į mūsų šalį migrantams", – teigė vidaus reikalų viceministras.
Kartu jis pažymėjo, kad būtina keisti Europos Sąjungos teisės aktus. Pasak viceministro, ES teisės aktai sienos apsaugos, migracijos ir prieglobsčio srityse turi sudaryti sąlygas Lietuvai ir kitoms ES valstybėms narėms veiksmingai reaguoti valdant neteisėtos migracijos srautus vykstant "hibridiniam karui".
Pasak VRM, būtinybę keisti ir tobulinti ES teisės aktus parodė Lietuvos, Latvijos bei Lenkijos, susidūrusių su sąmoningai skatinamos neteisėtos migracijos reiškiniu, patirtis. Lietuvoje teisės aktų pakeitimų imtasi nedelsiant, tačiau būtini ir ES lygmens sprendimai, kurie sudarytų teisines prielaidas atliepti iššūkius, kylančius nedemokratiniam režimui instrumentalizuojant migraciją, teigia ministerija.
Anksčiau Europos Tarybos (ET) žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič paragino Lietuvą gerbti nelegalių migrantų teises. Savo laiške ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei ji rašė, jog Europos Tarybos valstybės narės, spręsdamos migracijos judėjimų iššūkius, turi laikytis standartų, nustatytų Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK), 1951 m. Pabėgėlių konvencijoje ir kituose pagrindiniuose teisiniuose dokumentuose. Mijatovič pabrėžė, kad dokumentuose įtvirtintas neišvarymo principas yra kertinis akmuo situacijoje su migrantais, ir Lietuvos valdžios institucijos turėtų į tai atsižvelgti.
Taip pat komisarė išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvoje priimtų užsieniečių teisinio statuso įstatymo pataisų, kurios iš tikrųjų, jos nuomone, panaikina prieglobsčio suteikimo garantijas.
Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto 4 140 migrantų. Dėl neteisėtos migracijos Lietuvoje nuo liepos 2 d. paskelbta ekstremali situacija. Lietuva pasienyje padidino pareigūnų pajėgas, pasitelkia kariuomenę. Nuo rugpjūčio Lietuvos pasieniečiai nebeįleidžia į šalį neteisėtai sieną kertančių migrantų, išskyrus retas išimtis. Iki kitų metų rudens ketinama įrengti fizinį barjerą pasienyje.
Vilnius dėl migracijos krizės kaltina Minską. Savo ruožtu Baltarusijos valdžia jau pareiškė, kad deramai užtikrina sienos apsaugą. Kaip pabrėžė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, jis neleis savo šalies paversti nelegalių imigrantų "kolonija", o Minskas nelegalios migracijos problemą sprendžia "tiek, kiek reikia ir finansiškai įmanoma".