VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Tačiau Kijevas atsisako pirkti tiesiogiai iš Maskvos ir vis dar tikisi uždaryti "Nord Stream-2". Pernai Rusija ir Baltarusija padėjo ukrainiečiams nesušalti. Tai, ko Kijevo valdžia dabar tikisi, išsiaiškino rašo RIA Novosti autorė Irina Badmajeva.
Liko ant seklumos
Iki rugpjūčio vidurio Ukrainos požeminės saugyklos užpildytos 57 procentais — 17,6 milijardo kubinių metrų dujų. Pernai buvo beveik 24 mlrd.
Anglies ne ką daugiau. Sandėliuose trūksta daugiau nei trečdalio, jos negali papildomai nusipirkti — tai brangu. Be to, Kijeve renkasi kurą iš Pietų Afrikos ir yra pasirengę permokėti, užuot pirkę iš Rusijos.
Dėl deficito jau sukruto 15 jėgainių. Kelios dešimtys remontuojamos.
Bet jei kylanti anglies kaina yra naudinga Ukrainos monopolinėms įmonėms, su dujomis yra sunkiau. Kainos Europos Sąjungoje šoktelėjo į viršų — beveik 600 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų.
Ir svarbiausia, kad nėra sutarties su "Gazprom". Ukraina perka žydrąjį kurą iš Europos tiekėjų. Tiesą sakant, ji tiesiog paima rusiškas dujas iš savo tranzito vamzdžio.
Tai brangiai kainuoja vartotojams. Tačiau Kijevas demonstruoja nepriklausomybę nuo Maskvos.
Dėl to, kas vyksta, kaltinama Rusija: neva "Gazprom" kuria dirbtinį deficitą.
Tačiau teiginiai nepagrįsti: Rusijos bendrovė gerokai padidino gamybą. Nuo sausio 1 dienos iki rugpjūčio 15 dienos tiekimas į NVS nepriklausančias šalis (Europą, Turkiją ir Kiniją), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 21,5 proc. — iki 123 mlrd.
Ir kam laikyti dujas, jei kainos pasiekia istorinius rekordus.
2020 metais europiečiams buvo parduota apie 80 proc. dujotiekio eksporto ir gerokai padidėjo jų rinkos dalis. Be to, netrukus bus baigtas statyti "Nord Stream-2": iki metų pabaigos per jį bus išpumpuota 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.
Kaišioti pagalius į ratus
Tačiau kuo mažiau lieka laiko iki vamzdyno paleidimo, tuo aktyviau Kijevas protestuoja. Ir tai ne dėl pinigų, pabrėžė Vladimiras Zelenskis. Priimdamas Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerę, jis tvirtino, kad projektas yra politinis. Nors būtent Angela Merkel kartoja: "Nord Stream-2" yra tik apie ekonomiką.
Kijevas reikalauja iš Europos lyderių ar JAV saugumo garantijų energetikos sektoriuje — "šarvuotos liemenės", kaip sakė Zelenskis.
Pirmiausia nerimą kelia 2024 metai, kai baigsis tranzito sutartis.
Rugpjūčio 20 dieną Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusija yra pasirengusi tolesniam siurbimui. Tačiau tam europiečiai turi aiškiai pasakyti, kiek jie ketina pirkti.
Daug kas priklauso ir nuo Ukrainos dujų transportavimo sistemos techninės būklės, aiškino "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris. Siurbimą galima net padidinti. Tačiau klausimas turi būti išspręstas "rinkos sąlygomis ir rinkos kainomis".
Tačiau Kijevui to nepakanka. Jis nori išlaikyti tiekėjo ir tranzito šalies statusą. Berlynas, žadėdamas paramą, pataria persiorientuoti į žaliąją ekonomiką. Pati Vokietija planuoja visiškai atsisakyti dujų importo iki 2045 metų.
Žiema ne už kalnų
Po 25–30 metų žaliosios energijos dalis išties padidės, tačiau tradicinio kuro vartojimas taip pat augs bendruoju mastu, sako "TeleTrade" informacijos ir analizės centro vyriausiasis ekonomistas Markas Goichmanas.
"Europos pramonei dujos reikalingos ilgam. Priešingu atveju Vokietija nebūtų investavusi į "Nord Stream-2", — sakė šaltinis.
Kalbėdama apie atsinaujinančią energiją, kanclerė,, atrodo, nusprendė pasaldinti karčią piliulę. Tarkime, tranzitas per Ukrainą baigsis, tačiau Europa taip pat nustos pirkti dujas iš Maskvos.
Be to, tokiu būdu Berlynas užsimena apie Kijevą: būtina kuo greičiau sudaryti susitarimą. "Neverta derėtis. Per artimiausius 10-15 metų ukrainiečiai gaus ne tiek, kiek nori, o tik maksimaliai, kiek įmanoma", — tęsia ji. O tranzito kainos turėtų būti sumažintos bent 20 procentų.
Iki sutarties pabaigos liko treji metai. Tačiau žiema jau ant nosies. Kijevas dujų saugyklose planuoja sukaupti mažiausiai 20 milijardų kubinių metrų. Praėjusį sezoną sudegė daugiau nei trylika. Iki vasario mėnesio, dėl elektros energijos gamybos problemų, šalis buvo ties elektros energijos tiekimo nutraukimo riba.
Padidėjo komunalinių paslaugų tarifai — pakilo dujų, vandens ir elektros kainos. Kai kuriose vietovėse pasipiktinę žmonės organizavo protestus. Teko pirkti elektrą iš kaimynų.
Šiemet greičiausiai pasikartos įprastas scenarijus. Pirma, Kijevas atsisakys kreiptis tiesiai į "Gazprom". Tuomet, atėjus šalnoms, "Naftogaz" įsiutęs pirks rusiško kuro — už pernelyg dideles kainas iš Europos sandorio šalių už virtualų atvirkštinį variantą. Prieš fizikos įstatymus dujos negrįš pro vamzdžius.
Yra daug netiesioginių finansinių interesų — Ukrainos, Europos ir užsienio. Todėl ukrainiečiai neliks be degalų.
Kraštutiniu atveju dujų saugyklas gali užpildyti, pavyzdžiui, Slovakijos ar Austrijos bendrovės, kurios parduoda kurą neatidėliotinoje rinkoje, kur sandoriai vykdomi nedelsiant. Tačiau Kijevas su "Gazprom" derėsis iki pat pabaigos. Tikėdamiesi per europiečius susikurti sau patogias sąlygas: pigesnes dujas ir daugiau antirusiškų sankcijų.