VILNIUS, rugpjūčio 30 — Sputnik. LVŽS šešėlinis kabinetas nepritaria naujiems automobilių mokesčiams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymu, praneša LVŽS spaudos tarnyba.
Pažymima, kad valdančiųjų teikiamas projektas netinkamas ne tik dėl augančios mokestinės naštos gyventojams, bet ir dėl jo neatitikimo ES teisei.
Pasak šešėlinės Vyriausybės vadovo Ramūno Karbauskio, remiantis Valstybės kontrolės auditu, dalis surenkamų lėšų per kitus mokesčius Aplinkos ministerijos nepanaudojamos, kai kuriose šios ministerijos programose net iki 91 proc.
Pabrėžiama, jog šio projekto rengėjai nurodo, kad "priėmus projektus, planuojamos įplaukos į valstybės biudžetą sudarytų apie 130–170 mln. eurų kasmet (apie 40 mln. eurų iš registracijos mokesčio ir apie 130 mln. eurų iš valdytojo mokesčio). Aplinkos ministerija prognozuoja, kad 2023-2030 metais bus surenkama apie 1 mlrd. eurų".
"Žinant, kad senesnius ir labiau taršius automobilius naudoja regionuose gyvenantys asmenys, kurie gauna vidutines ir mažesnes nei vidutinės pajamas, o dėl to negali įsigyti naujesnio automobilio, mokestį pajus būtent šie Lietuvos gyventojai, kurių ekonominė padėtis yra ir taip sudėtinga. Pandemijos situacijoje, kai ir taip daug žmonių praranda savo pajamas, mokestinės naštos didinimas būtų nejautrus šių žmonių atžvilgiu", — teigia Karbauskis.
ES Teisingumo Teismas pasisako dėl transporto priemonių apmokestinimo valstybėse narėse ir vertina iš esmės analogiškas normas kitose ES valstybėse.
"Šių pastabų kontekste pažymime, kad jei toks, Europos Sąjungos teisei prieštaraujantis, reguliavimas įstatymo leidėjo būtų priimtas ir įsigaliotų, saugodami Lietuvos žmonių interesus dėsime visas pastangas, kad jis būtų įvertintas tiek Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, tiek ir Europos Komisijoje", — sako Karbauskis.
Pažymima, kad planuodamos naujus mokesčius, ministerijos turi atkreipti dėmesį į esamas programas ir jų lėšų naudojimo efektyvumą, nes Valstybės kontrolė 2020 metais vykdydama auditą "Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas" nustatė, kad Aplinkos ministerija 2019 metais panaudojo vos 27,14 proc. aplinkos apsaugos fiksuoto finansavimo programoms skirtų asignavimų.
Pasak aukščiausiosios audito institucijos, 2019 m. liko nepanaudota net 88 proc. Klimato kaitos programos lėšų, 79 proc. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų, 71 proc. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, 63 proc. Bendrųjų miško ūkio reikmių finansavimo programos lėšų bei 91 proc. Atliekų tvarkymo programos lėšų.