VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Amerikos mokslininkai padarė išvadą, kad pagrindinė sunkių COVID-19 atvejų, sukeliančių mirtį, priežastis yra didelė koronaviruso koncentracija plaučiuose. Tuo pat metu tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale "Nature Microbiology", paneigia egzistuojančią nuomonę, kad kartu besivystančios bakterinės plaučių infekcijos ar per didelė organizmo imuninės sistemos reakcija turi lemiamą vaidmenį mirties rizikos padidėjimui.
"Mūsų rezultatai rodo, kad didelė dalis COVID-19 mirčių pandemijos metu yra organizmo nesugebėjimas susidoroti su daugybe virusų, užkrečiančių plaučius", — sako pagrindinis tyrimo autorius Imran'as Sulaiman'as.
Tyrėjai surinko plaučių audinių mėginius iš 589 vyrų ir moterų, kurie buvo hospitalizuoti dėl sunkaus COVID-19 Niujorko universiteto Langone sveikatos klinikose Manhatane ir Long Ailende ir kuriems buvo atlikta bronchoskopijos procedūra, skirta plaučiams išvalyti, ir nustatė audinių sudėtį: mikrobų, bakterijų ir grybelių, SARS-CoV-2 viruso kiekį, taip pat imuninių ląstelių tipą. Tai iki šiol išsamiausias koronavirusu sirgusių pacientų kvėpavimo organų aplinkos tyrimas.
Mokslininkai nustatė, kad nuo COVID-19 mirę žmonės turėjo vidutiniškai dešimt kartų didesnį viruso kiekį kvėpavimo takuose nei pasveikę pacientai. Taip pat mokslininkai nerado jokių įrodymų, kad mirties priežastis buvo antrinė bakterinė infekcija, nors, pasak mokslininkų, taip gali būti dėl to, kad beveik visi sunkiai sirgę pacientai gavo antibiotikų kursą.
Taip pat nebuvo jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad virusas skatina imuninę sistemą atakuoti savo plaučių audinį, sukeldamas pavojingą uždegimo lygį ir tapdamas pagrindine mirties nuo COVID-19 priežastimi. Mokslininkai nustatė, kad visais atvejais imuninio atsako stiprumas buvo proporcingas viruso kiekiui plaučiuose. Be to, imuninės cheminės medžiagos, skirtos koronavirusui, gamyba mirusiųjų organizme vidutiniškai buvo 50 procentų mažesnė, palyginti su pacientais, kurie išgyveno šią ligą.
"Šie rezultatai rodo, kad problema, susijusi su prisitaikančia imunine sistema, neleidžia jai veiksmingai kovoti su koronavirusu, — sakė tyrimo vadovas Leopoldo'as Segal'as, Niujorko universiteto medicinos profesorius. — Jei galime nustatyti šios problemos šaltinį, galime rasti veiksmingą gydymo būdą, kuris stiprintų paties organizmo apsaugą".
Tyrėjai pažymi, kad pagal analogiją su virusinėmis infekcijomis, kurios 1918 metais sukėlė ispaniškojo gripo pandemiją, o 2009 metais — kiaulių gripą, ekspertai dažnai priskiria didelį pacientų mirštamumą — iki 70 proc. ar daugiau — antrinėms bakterinėms infekcijoms. Todėl gydant vaistais didžiausias dėmesys skiriamas antibiotikams. Tačiau tyrimo rezultatai rodo svarbų antivirusinių vaistų, tokių kaip remdesiviras, vaidmenį.