Vilniaus merija apkaltinta bailumu dėl sprendimo atšaukti mitingą

Taikūs susirinkimai yra konstitucinė piliečių teisė, kurios savivaldybės negali panaikinti dėl kokių nors politinių priežasčių, teigia aktyvistai
Sputnik
VILNIUS, rugsėjo 2 — Sputnik. Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai aštriai sukritikavo Vilniaus savivaldybę dėl leidimo surengti mitingą atšaukimo. Apie tai pranešė organizacijos spaudos tarnyba.
Protesto akcija turėjo įvykti rugsėjo 10 dieną. Anksčiau organizatoriai susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir aptarė su ja savo reikalavimus.
Lietuvos šeimų sąjūdis pabrėžė, kad jo organizuoti protestai buvo taikūs, o susitikime su Seimo pirmininke buvo pateiktos garantijos dėl mitingo saugumo ir galimi kompromisai, tačiau visos pastangos stabilizuoti nesantaiką ir pradėti dialogą tarp valdžios ir visuomenės žlugo.
Organizacija priminė, kad mitingą Vilniaus miesto savivaldybės administracija suderino liepos 2 dieną, tačiau po mėnesio žiniasklaidoje pasirodė melagingų pranešimų, kad suderinimas atšauktas, nors tuo pat metu savivaldybės puslapyje miesto renginių skiltyje akcija buvo skelbiama.
"Vilniaus miesto savivaldybės administracija suderinimą atšaukė tik rugpjūčio 31 d., nors pagal Susirinkimų įstatymą savivaldybė privalo suderinti piliečių susirinkimų vietą, laiką ir jau priimtų suderinimų atšaukimas nėra numatytas ir todėl yra antiįstatymiškas. Sprendimas priimtas bailiai, už akių, posėdyje dalyvaujant Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovui apie atšaukimą nekalbėta ir buvo diskutuojama tik dėl susirinkimo detalių, o nutarta tik organizatoriui išėjus", — sakoma pranešime.
Organizacijos atstovai pažymėjo, kad taikus susirinkimas yra konstitucinė piliečių teisė, kurios savivaldybės jokiais politiniais motyvais negali atšaukti.
Lietuva nusirito į totalitarinę diktatūrą — išskirtinis "Sputnik" interviu
"Laisvės partijos vadovaujamos Vilniaus savivaldybės sprendimas ne tik klastingas, bet ir nelogiškas. Nors niekas Vilniuje nepasikeitė, protesto akcijos vieta ir laikas, kurie liepą buvo tinkami, praėjus porai mėnesių staiga tapo nebetinkamais", — pridūrė aktyvistai.
Be to, jie pabrėžė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pareiškimas apie priešiškų valstybei jėgų galimybę pasinaudoti visuomenės protestais taip pat yra politiškai motyvuotas. Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovų teigimu, priešiškos jėgos gali pasinaudoti šalyje tvyrančia įtampa, kurią sukelia ne visuomenė, bet antikonstituciniai valdžios veiksmai, o Vilniaus savivaldybės administracijos sprendimas tokią galimybę dar labiau padidina.

"Šie veiksmai, priešingai jų autorių lūkesčiams ne sumažino, bet padidino visuomenės aktyvumą ir žmonių, atvyksiančių į protestą, skaičių ir pasiryžimą. Už tai esame nuoširdžiai dėkingi, nes tokios visuotinės, masinės reklamos per visus provaldiškus žiniasklaidos kanalus, kurie iki šiol mums buvo nepasiekiami, niekada nebūtume nupirkę už milžiniškas lėšas, net jeigu jų turėtume", — pažymėjo Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymas dėl protesto suderinimo atšaukimo apskųstas teismui.
"Lietuvos šeimų sąjūdis parengs ir kitus teisinius ir teisėtus būdus mitingui organizuoti, apie kuriuos informuosime visuomenę papildomai", — pažymėjo aktyvistai.
Naujas mitingas prie Seimo: ko nori rugsėjo 10-osios mitingo organizatoriai

Riaušės Lietuvoje ir rugsėjo 10-osios mitingas

Dėl riaušių, įvykusių rugpjūčio 10 dieną prie Seimo, buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, pareikšti kaltinimai daugiau nei 30 asmenų. Mitinge prieš koronaviruso apribojimus dalyvavo 5 tūkst. žmonių. Iki vakaro situacija paaštrėjo.
Pasibaigus oficialiam mitingui, kai kurie dalyviai atsisakė palikti Seimo teritoriją. Prasidėjo riaušės, protestuotojai užblokavo išėjimus iš parlamento pastato ir pradėjo mėtyti akmenis ir butelius su vandeniu į policiją. Teisėsaugos pareigūnai panaudojo ašarines dujas.
Šiuo metu nė vienas įtarimas nepanaikintas, imtasi įvairių kardomojo kalinimo priemonių.
Aptardama mitingą, kuris turėjo įvykti rugsėjo 10 d., Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad mitingo organizatoriai nori apskritai suabejoti valstybės pasirinktu užsienio politikos kursu.