VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Varšuva turėtų aktyviau reikalauti iš Berlyno karo kompensacijų, akivaizdžiai pablogėjus dvišaliams santykiams. Tai interviu portalui "wPolityce" pareiškė lenkų istorikas Vojciechas Poliakas (Wojciech Polak).
Plačiau interviu apvžvelgė portalas "InoSMI".
Eksperto teigimu, Vokietija "ne tik padarė didžiausią ekonominę žalą Lenkijai" Antrojo pasaulinio karo metu, bet ir toliau "negailestingai" dominavo prieš savo kaimynę ir po karo, pašalindama daugelį pramonės šakų. Šiandien Berlynas aukoja savo partnerius Vidurio Europoje dėl naudingų santykių su Maskva, ypač dėl "Nord Stream-2". Tokiomis sąlygomis žalos atlyginimo reikalavimas tampa gana tinkamas ir netgi būtinas, mano istorikas.
"Ką mes iš esmės prarandame? Vokietija savo užsienio politikoje mus visiškai ignoruoja, mes nieko negauname iš sąjungininkų santykių ir ji neatsisakys prekybos ryšių, nes jie pirmiausia naudingi jai, todėl nebus atpildo šioje srityje. <...>. Išlaukėme daugelį mėnesių, ir per tą laiką vokiečiai ėmėsi nemažai prieš Lenkiją nukreiptų veiksmų: derėjosi su Rusija ir JAV dėl "Nord Stream-2", taip atsirado šlykštus susitarimas. Nežinau, ko mes laukiame", — pasipiktinimą išreiškė Poliakas.
Jis taip pat apgailestavo, kad pasaulio bendruomenė vis dar nedaro spaudimo Vokietijai šiuo klausimu, todėl Varšuva turi ieškoti sąjungininkų, kurie taip pat nori gauti kompensaciją iš Berlyno. Pavyzdžiui, viena iš tokių "nelaimės draugių" Graikija. Apibendrindamas istorikas paragino Lenkijos valdžią dažniau gadinti Berlynui nuotaiką ir įvaizdį ir "garsiau šaukti", reikalaujant atlyginti žalą.
Anksčiau Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pavelas Jablonskis sakė, kad Lenkija ir toliau svarsto Vokietijos žalos atlyginimo klausimą kaip neišspręstą Antrojo pasaulinio karo metu padarytos žalos klausimą. Jis pažymėjo, kad jo šalis niekada negavo kompensacijos iš Berlyno ir pavadino šį reikalą "itin svarbiu dvišalių santykių atžvilgiu". Vokietijos vyriausybė savo ruožtu ne kartą pareiškė, kad neketina mokėti Lenkijai: Berlynas mano, kad jau pakankamai atlygino žalą ir nėra pagrindo abejoti Varšuvos sprendimu atsisakyti reparacijos 1953 metais.