VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Manoma, kad kūno temperatūros padidėjimas ligos metu nurodo gerą imuninės sistemos veiklą, o jos nebuvimas — susilpnėjusią imuninę sistemą. Koks šio ryšio mechanizmas Sputnik radijui papasakojo alergologas-imunologas Vladimiras Bolibokas.
Jis pažymėjo, kad temperatūros pakilimas yra organizmo gynybinės reakcijos į infekciją dalis.
"Imuninės sistemos darbą lemia citokinai — molekulės, kurios išsiskiria tuo metu, kai suaktyvinamos imuninės sistemos ląstelės. Imuninė sistema reaguoja į virusus ar bakterijas, citokinai patenka į centrinę nervų sistemą, kur yra temperatūros reguliavimo centras ir organizmas gauna signalą pakelti temperatūrą, nes vyksta kova su infekcija", — paaiškino gydytojas.
Jis patikslino, kad bakterijų fermentų sistemos ir virusų genetinis aparatas yra sukurti darbui esant tam tikrai temperatūrai. O kai ji didėja šiems mikroorganizmams darosi vis sunkiau daugintis.
Jei asmuo nekarščiuoja esant ŪVKTI, tai reiškia, kad jo imuninė sistema nereaguoja į infekciją. Tačiau, tęsė specialistas, per didelis šios sistemos reagavimas taip pat gali būti labai pavojingas.
"Kai išsiskiria per daug citokinų, temperatūra pakyla iki 39-40 laipsnių, tai neigiamai veikia organizmą, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos darbą",— sakė imunologas.
Kai kuriais atvejais tokia organizmo reakcija gali sukelti širdies veiklos sutrikimus, o vėliau net ir jos sustojimą. Todėl esant tokiai aukštai temperatūrai, sergančiam pacientui reikia nuolatinės medicininės priežiūros.
Gydytojos teigimu, "ideali" temperatūra, kurioje organizmas efektyviausiai kovoja su infekcija — nuo 37 iki 38,5 laipsnių.
"Visose savo medicininėse rekomendacijose sakome, kad jei temperatūra yra žemesnė nei 38,5 laipsnio, nereikia vartoti karščiavimą mažinančių vaistų, esant tokiai temperatūrai organizmas gerai susidoroja su infekcija ir susitvarkys pats", — padarė išvadą Bolibokas.