VILNIUS, rugsėjo 6 — Sputnik. Vis dažniau šeimos instituciją bandoma pateikti ne kaip vertybę, kurią reikia stiprinti, bet kaip problemą, iš kurios neva privalu išlaisvinti žmogų. Apie tai pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuvos vadovo žodžius konferencijoje "Šeima — visuomenės ir valstybės pagrindas" perskaitė jo patarėja Regina Statkuvienė.
Šalies vadovo teigimu, "mūsų šeimose šimtmečius formavosi gražiausi heroizmo ir didvyriškumo pavyzdžiai", o Lietuvių karo dainose "išaukštintas kone sakralus vaikų ir tėvų, brolio ar sesers ryšys".
"Nes, gindami valstybę, žmonės pirmiausiai gina šeimas. Ir, gindami šeimas, gina valstybę. Kartais, žiūrint į mūsų tautos, mūsų valstybės istoriją, gali atrodyti, kad iki šiol išlikome tik dėl stebuklo. Ne. Išlikome drąsiai kovojančių brolių ir sūnų, mylinčių motinų, rūpestingų tėvų, išmintingų ir kantrių senelių dėka", — pabrėžė prezidentas, pareiškęs, kad net ir sunkiausiais metais šeimose buvo puoselėjama gimtoji kalba.
Nausėda pažymėjo, kad šeimai atitenka ypatingas vaidmuo kuriant gerovės Lietuvą.
"Finansinės ir moralinės paskatos šeimoms netrukdo, o įgalina įgyvendinti teisingumą ir laisvės principus", — pasakė jis.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas konferencijoje pareiškė, jog Bažnyčia šiuo metu švenčia šeimos metus, o "tuo pačiu metu Lietuvos politikoje karštai diskutuojama šeimos samprata".
"Katalikiška santuoka nepasikeičia nuo to, kokie įstatymai valstybėje priimami. Tačiau įstatymai gali smarkiai paveikti pačią visuomenę ir valstybę, kurios pagrindas ir yra šeima", — pasakė jis.
Pasak jo, šeimos ir santuokos samprata skiriasi įvairiose kultūrose, keitėsi ir skirtinguose istorijos etapuose.
"Skirtingos formos kitur yra ne tik partnerystės institutas tarp vyro ir moters, tarp tos pačios lyties asmenų. Esama ir įvairių poligaminių santykių formų įvairiose kultūrose ir religijose. Sąvokų ir įstatymų keitimas gali nulemti visuomenėje tokius ateities pasikeitimus, kurie šiuo metu yra sunkiai tikėtini. Žengiant pirmą žingsnį, atveriamos durys tolimesniems. Nes, jei šeimos santykius apibrėžiame emociniais ryšiais, tai gali teisiškai nuvesti labai netikėtais keliais. Turime galimybę peržvelgti į kaitą jau įvykusią kitose valstybėse ir matyti, kur link tai veda ir gali vesti", — pasakė Grušas.
Pasak Vilniaus arkivyskupo, "esminių pamatų keitimas gali turėti katastrofiškų pasekmių", todėl tai turi būti labai išsamiai ištirta ir išdiskutuota.
Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau kyla konfliktų tarp vadinamųjų tradicinių vertybių gynėjų ir LGBT mažumų atstovų. Lietuvos Seimui buvo pristatytas Partnerystės įstatymas, kuris leistų partneriams paveldėti turtą, gauti informaciją įvykus nelaimei. Tuo pačiu metu įstatymo projektas nenumato įvaikinimo, o vaikai, gimę partnerystėje, bus laikomi gimusiais iš nesusituokusių tėvų. Įstatymo projektas sukėlė ginčų Lietuvos visuomenėje, šalyje vyko keli mitingai. Viename iš jų susirinko apie dešimt tūkstančių žmonių.
Be to, liberalusis valdančiųjų sparnas reikalauja ratifikuoti Stambulo konvenciją, įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas ir tokių šeimų teisę įvaikinti vaikus, kurių jie negali patys pradėti ir pagimdyti.
Šiuo metu Lietuvoje santuokos tarp tos pačios lyties asmenų nėra registruojamos, taip pat nepripažįstama jų partnerystė.
Tarp Lietuvos politikų, ne iš nevaldančių skaičiaus, dažnai pasigirsta neigiamų teiginių apie LGBT bendruomenės atstovus. Pavyzdžiui, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas net buvo pašalintas iš EP frakcijos už jo pareiškimus apie homoseksualias poras Facebook tiesioginiame eteryje.