Afganistanas ir toliau stebina — ne, mes nekalbame apie greitai Talibano užgrobtą Pandžširo provinciją, iš kurios išorės pajėgos bandė sukurti pasipriešinimo naujajai vyriausybei centrą. Afganistano temą Vakarai naudoja žaidimams su Rusija ir Kinija ir primityvia netaktiška forma, rašo RIA Novosti autorius Piotras Akopovas.
Staiga paaiškėja, kad rytoj, rugsėjo 8 dieną, numatytas G7 susitikimas, kuriame bus aptarta padėtis Afganistane. Jis vyks nuotoliniu būdu užsienio reikalų ministrų lygiu ir jį ves JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas.
Atrodytų, kas čia keisto? Žlugus proamerikietiškam režimui ir pasitraukus Vakarų kariams, Afganistanas iš tikrųjų tapo svarbiausia viso pasaulio tema ir yra visiškai logiška tai aptarti pagrindinio Vakarų klubo formatu. Be to, prieš dvi savaites G7 netgi surengė aukščiausiojo lygio susitikimą (taip pat nuotoliniu būdu), specialiai skirtą šiai šaliai. Tegu dar padiskutuoja, juolab, kad Vakarai praktiškai neturi jokios įtakos ten esančiai situacijai.
Tačiau esmė ta, kad šį kartą Vakarai nori pasikalbėti su tais, kurie gali daryti įtaką: kaip sakė Japonijos užsienio reikalų ministras Tošimitsu Motegi, į pasitarimą susirinks daugiau nei dvidešimties šalių diplomatai.
"Norėdami aptarti padėtį Afganistane, G7 surengs derybas užsienio reikalų ministerijų vadovų lygiu. Jose taip pat turės dalyvauti Rusijos, Kinijos ir kitų šalių atstovai." — sakė jis.
Motegi pabrėžė, kad svarbu dalyvauti tokiame susitikime Rusijos ir Kinijos delegacijoms, "kurios daro tam tikrą įtaką Afganistanui". Tačiau tai yra kažkas naujo pasaulio diplomatijoje — paskelbti apie Rusijos ir Kinijos dalyvavimą be jų žinios. Faktas yra tas, kad nei Maskva, nei Pekinas nesiruošia dalyvauti Vakarų klubo, tai yra G7, susitikime. Nes tai kažkieno klubas. G8 formatas, kuriame dalyvavo Rusija, žlugo 2014 metais (po Krymo Vakarai jį oficialiai sustabdė), o Kinija niekada nepriklausė šiam "elito klubui".
Negali būti nė kalbos apie Rusijos sugrįžimą į jį (apie tai periodiškai kalbėjo kai kurie Europos lyderiai ir net Donaldas Trampas) — tai ne kartą yra pareiškęs ir Putinas, ir Lavrovas. Todėl visiškai natūralu, kad ir dabar Maskva, švelniai tariant, sureagavo su nuostaba.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas sakė: "Partneriai rodo nenuoseklų požiūrį. Prieš dvi dienas gavome signalus iš Berlyno ir Paryžiaus dėl tam tikro susitikimo, tačiau apie "septynetą" nebuvo kalbama. Tada sekė Tokijaus pareiškimas — jau "septyneto" kontekste. Visa tai vyksta atsižvelgiant į įvairaus kalibro "septyneto" pareiškimus apie Rusiją — tai nedalyvavimą, tai dalyvavimą formate... Ši situacija rodo, kad partneriai neturi aiškaus supratimo, ko jie nori iš savęs ir pasaulio aplink juos".
Problema ne ta, kad Rusija nenori diskutuoti apie Afganistaną su Vakarais — klausimas, kokiu formatu tai daryti. Ir tai visai ne protokolo klausimas. Mūsų kategoriškai netenkina kvietimas į konsultacijas Vakarų klube: tai nėra kažkas, kas tinka Rusijai ir Kinijai. Prieš savaitę Turkijos ministras Mevliutas Čavušoglu dalyvavo panašioje vaizdo konferencijoje su G7 šalių užsienio reikalų ministrais — na, taip Turkija priklauso NATO. Kviesti Maskvą ir Pekiną konsultuotis į kitų žmonių klubus yra ne tik nenaudinga, bet ir įžeidu.
Štai kodėl jie bandė užmaskuoti susitikimą — tai yra, iš Berlyno ir Paryžiaus Maskva buvo informuota apie rengiamas daugiašales konsultacijas dėl Afganistano. Ir jie gavo išankstinį sutikimą, po kurio Japonijos ministras prabilo apie tikrąjį susitikimo formatą.
Tad dabar nieko nebus? Yra dvi renginių plėtros galimybės. Pirma, G7 renkasi be Rusijos ir Kinijos, tačiau dalyvaujant kitoms šalims, kurias taip pat buvo planuota pakviesti. Žinoma, tarp jų yra Pakistanas, Turkija, Saudo Arabija, Kataras ir Indija. Kokiu būdu tuomet vyks diskusijos Afganistano tema?
Galbūt tokiu, apie kurį Žozepas Borelis kalbėjo netrukus po nepaprastojo ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo. Tada jis sakė, kad "ES neturėtų leisti Rusijai ir Kinijai kontroliuoti padėties Afganistane ir tapti Kabulo rėmėja".
Borelis taip pat pripažino, kad Europa turi "aktyviai bendradarbiauti su pagrindiniais tarptautiniais partneriais, turinčiais įtakos Afganistane". Turkija, Kinija, Rusija gavo naujų galimybių sustiprinti savo įtaką Afganistane. Iranas, Pakistanas, Indija taip pat turi didelę įtaką regione.
Tai yra, amerikiečiams pasitraukus, būtent europiečiai nori apginti Vakarų interesus Afganistane, tačiau kartu veikia įtakingi Afganistano kaimynai. Vakarai praktiškai nepajėgia veikti savarankiškai naujajame Afganistane: Talibanas dar ilgai suvoks ir amerikiečius, ir europiečius kaip naujausius okupantus.
Tačiau aptardamas Afganistano reikalus be Rusijos ir Kinijos, o dalyvaujant įtakingoms musulmoniškoms šalims ir Indijai, G7 bet kuriuo atveju prieštarauja Maskvai ir Pekinui. Kadangi Rusiją ir Kiniją bus labai sunku įtikinti, kad pagrindinė konsultacijų tema buvo ne diskusijos apie tai, kaip geriausiai sumažinti jų įtaką Afganistanui. Dar vienas Maskvos ir Pekino suvaržymo politikos pasireiškimas.
Be to, iš tų, kurie dvidešimt metų okupavo Afganistaną ir sukėlė dabartinę krizę. Todėl vienintelė konstruktyvi galimybė surengti pasaulines visų pagrindinių pajėgų Afganistano konsultacijas yra atsisakyti G7 formato ir jo svečių. Italijos premjeras Marijus Dragis (Mario Draghi) jau derasi dėl to su pasaulio sostinėmis — iš pradžių buvo manoma, kad nuotolinis susitikimas gali būti suplanuotas šią savaitę arba kito susitikimo pabaigoje, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad tai bus įmanoma tik po rugsėjo 27 dienos, kai pasibaigs JT Generalinės Asamblėjos sesija, kurioje pasisakys daug pasaulio lyderių.
G20 idealiai tinka daugiašalėms didžiųjų valstybių konsultacijoms, nes tai yra jų klubas. Jis apima ne tik visas G7 šalis, Kiniją ir Rusiją, bet ir Indiją, Turkiją bei Saudo Arabiją, o Pakistaną, Katarą ir Iraną galima pakviesti papildomai. Be Irano apskritai neįmanoma diskutuoti apie Afganistaną ir tai tikrai nebus G7 formatu (Teheranas neis į "nedorėlių tarybą", o Vašingtonas jo nekvies).
Rusija ne kartą yra sakiusi, kad G20 yra pagrindinis tarptautinis formatas. O Afganistano tema yra gera priežastis sustiprinti šį kasmetinį klubą, kuris iš pradžių buvo sukurtas aptarti pasaulio ekonomikos problemas (tačiau jau seniai virto svarbiausiu pasaulio viršūnių susitikimu). Be to, ne faktas, kad reikia taip skubėti su nepaprastu įvykiu, nes planuotas įvykis turėtų įvykti Romoje spalio pabaigoje.
Tiesa, vis dar neaišku, kokiu formatu jis bus rengiamas: gyvai ar nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio lyderiai nematė vienas kito dvejus metus, visi nori susiburti, tačiau kilus naujai pandemijos bangai Europoje, jie vėl turės bendrauti per vaizdo kameras. Yra dar viena galimybė rengti konsultacijas pasauliniu mastu, tiksliau, tarp Vakarų ir Rytų. Čia netgi gali būti naudojamas G7, jei susitikimas organizuojamas bendro septyneto ir SCO susitikimo formatu (iš pradžių — užsienio reikalų ministrai, o tada gali būti ir valstybių vadovai).
Taip, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija vienija visus tuos, kuriems Afganistano klausimas iš tiesų yra nacionalinio saugumo klausimas: Rusiją, Kiniją, Pakistaną, Centrinės Azijos šalis ir Indiją. Iranas taip pat netrukus bus pervestas iš stebėtojų į nuolatinius SCO narius. Tiesą sakant, iš viso regiono stebėtoju lieka tik pats Afganistanas — ir tik todėl, kad Amerikos okupacijos metais Rusija ir Kinija nenorėjo Kabulo valdžios matyti kaip organizacijos, kurios pagrindinis tikslas yra taikos palaikymas Azijoje — pačių Azijos valstybių pajėgomis, dalies. Beje, kitas SCO viršūnių susitikimas — ir akis į akį — įvyks Dušanbėje po dešimties dienų.
Taigi, Vakarai ir Rytai turi daug galimybių deryboms ir konsultacijoms— ne tik dėl Afganistano problemos. Svarbiausia, kad rengdami juos Vakarai nepretenduoja į savininko statusą: nei klubo savininko, nei kazino savininko. Kadangi vienpusis žaidimas, kaip ir Atlanto pasaulis, jau seniai baigėsi, o protokoliniai formalumai turėtų atspindėti tikrąją pagrindinių pasaulio veikėjų padėtį, o ne jų pačių supratimą apie jų didybę.