Neseniai pasirodė "Vilmorus" įmonės atliktos visuomenės apklausos rezultatai. Anot jų, Vyriausybės populiarumas — kaip niekada žemas. Ir nors to priežastys akivaizdžios, Vytautas Landsbergis čia įžvelgia "priešiškų jėgų" veikimą...
Pradėkime nuo faktų: anot "Vilmorus" apklausos, šiuo metu Ingridą Šimonytę teigiamai vertina tik 29,9 % respondentų (anksčiau — 39,8 %), o neigiamai — daugiau kaip pusė apklaustų žmonių.
Taipogi populiarumu negalėtų pasigirti nei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, nei TS-LKD, Liberalų sąjūdžiui bei Laisvės partijai atstovaujančių ministrų kabinetas. Taigi, nors nuo jos sudarymo 2020 metų rudenį nespėjo praeiti nė metai, prieš "vaivorykštinę" Vyriausybę jau yra nusistačiusi dauguma Lietuvos visuomenės. Klausimas: kodėl?
Į šį klausimą faktiškai atsako pati Vyriausybė, o tiksliau — tiek jos programinės nuostatos, tiek praktiniai veiksmai...
Pirma, TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija atėjo į valdžią su didžiajai daliai visuomenės nepriimtina "vaivorykštine" programa — Stambulo konvencijos, LGBT ir pan. temomis. Be to, su akivaizdžia orientacija į stambaus kapitalo interesus ("lanksčia" politika darbuotojų teisių, socialinių garantijų atžvilgiu ir t. t.), kurie paprastai tiesiog priešingi plačiųjų liaudies sluoksnių interesams.
Antra, visą savo egzistavimo laikotarpį Vyriausybė tik dar labiau piktino visuomenę pasitikėjimo nekeliančia savo karantinine politika (įstaigų uždarymu, kaukėmis, galimybių pasu, priverstiniu vakcinavimu). Prie to prisidėjo ir iš konflikto su Baltarusija kilusi bei vis nesibaigianti pabėgėlių krizė.
Ir lyg vyšnia ant torto — rugpjūčio 10 dieną įvykęs protestas prie Seimo. Ir, kas dar svarbiau — niekinama tiek Šimonytės, tiek sisteminės žiniasklaidos reakcija į jį.
Liaudžiai tai — nepriimtina. Atitinkamai krinta ir valdžios autoritetas. Ir viskas čia dėsninga: juk, kaip ir fizikoje, taip ir visuomenės gyvenime, veiksmas sukelia atoveiksmį. Jį ir matome. Gerai tai ar blogai, požiūrio dalykas: štai patriotams, suprantantiems, kad tiek Vyriausybės, tiek apskritai landsbergizmo kursas veda šalį ir tautą į lėtą, bet užtikrintą pražūtį, šitai neabejotinai yra gerai. Tuo tarpu valdžios vairo įsikibusiems landsbergistams, žinoma, nieko gero čia nėra.
Visgi faktas kaip blynas, kad esama situacija — pačios Vyriausybės veikimo rezultatas. Dar daugiau: tai yra ilgamečio apsišaukėliško "elito" atotrūkio nuo tautos, nuo paprastos liaudies, rezultatas. Ir tai neigti reikštų neigti realybę.
Bet Vytautui Landsbergiui atrodo kitaip: kalbėdamas LNK žurnalistams jis teigė, kad Vyriausybė "elgiasi teisingai". Tuo tarpu, kas vyksta dabar — tai "priešiškų jėgų" veikimas, siekiant "revanšo".
Vis dėlto "priešiškų jėgų" sąvokos jis nekonkretizavo. Galbūt, tuo turėta omenyje LVŽS, galbūt — plati bei marga nesisteminė opozicija. O, tikriausiai — ir "Kremliaus ranka"?.. Žinoma, tikslią šių frazių reikšmę težino pats Patriarchas. Tačiau esmė aiški: liaudis kyla prieš valdžią, ir dėl to kalta ne Vyriausybė — kalti "priešai"...
Ir kuo toliau — tuo bus įdomiau: negana to, kad jau įsigalioja nauji (su "galimybių paso" sistema susiję) ribojimai nesiskiepijusiems piliečiams — nepermaldaujamai artinasi ruduo, o su juo ir numatytasis rugsėjo 10 dienos mitingas, kurį "Šeimų sąjūdis", atrodo, yra jau pasiryžęs rengti tiek su leidimu, tiek be jo.
Kadaise Marksas aprašė, kaip buržuazija pati gimdo savo duobkasį — proletariatą. Šioje situacijoje, tuo tarpu, Marksą galima perfrazuoti: landsberginė Vyriausybė gimdo savo duobkasį. Ir "Šeimų maršo", ir viso plataus, bendraliaudinio protesto pavidalu. Nebūtų šios Vyriausybės — nebūtų tokio bruzdesio.
Štai kur esmė. Kad valdantieji jos nesupranta (ir suprasti nenori) — akivaizdu. Iš esmės turime situaciją, kur "patys muša — patys rėkia". Ir tokia laikysena ne tik nepadės sušvelninti, bet ilgainiui tik dar labiau paaštrins esamą konfliktą tarp Vyriausybės ir visuomenės. O Vyriausybei, TS-LKD, liberalų ir "laisviečių" koalicijai tai nieko gero nežada...
Šia prasme — "kuo blogiau, tuo geriau". Kadangi šios Vyriausybės, kaip ir apskritai landsbergizmo, žlugimas tegali būti naudingas pačiai Lietuvai ir lietuvių tautai. Ir tai, aišku, dar negarantuota (visko gi gali būti, štai 2009 m. A. Kubiliaus vyriausybė atsilaikė), bet jei pakilęs judėjimas neatslūgs — opozicija režimui tik stiprės. Ir tai yra sveikintina.
Visai kitas reikalas — kas iš to išloš ir kas iš to išeis. Ar LVŽS, ar su V. Blinkevičiūte, atrodo, atsigaunanti LSDP, ar V. Uspaskicho "Darbo partija", ar vis dėlto "Šeimų sąjūdis" ir / arba atitinkamuose mitinguose besisukanti nesisteminės opozicijos judėjimų plejada. Galimų variantų — labai daug.
Vien jų buvimas jau daug reiškia. Nes anksčiau, tautai miegant letargo miegu, nebuvo nieko panašaus. Ir būti negalėjo. O dabar yra. Ir tai gerai. Ir bus dar geriau, jei tuo pajėgs pasinaudoti sveikosios, tikrai patriotinės mūsų šalies jėgos. Štai to ir reikėtų dabar siekti.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.