VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. Vokiečių leidinio "Handelsblatt" autoriai Moritz'as Koch'as ir Klaus'as Stratmann'as įvardijo paskutinę kliūtį kelyje į "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimą.
Pasak straipsnio autorių, Rusijos dujotiekio oponentai tikisi, kad kitos Vokietijos valdžios institucijos, Vokietijos aplinkosaugos organizacijos reikalavimas ir griežti Briuselio reikalavimai projektą torpeduos.
"Jei federalinė vyriausybė nusigręš nuo "Nord Stream-2", Europos Komisija nebijos konflikto su Vokietija ir gali būti linkusi reikalauti, kad būtų visiškai įvykdyti Dujų direktyvos reikalavimai "Gazprom", — rašo analitikai.
Dujų direktyvos nuostatos taikomos dujotiekiams iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą, pastatytiems po 2019 metų. Įstatymas numato atskirti dujų gamintojus ir dujotiekių, per kuriuos tiekiamas kuras, operatorius. Be to, pagal šią taisyklę, trečiųjų šalių dujų pardavėjams turi būti suteikta prieiga prie dujotiekio, kurio jie netiesė, rašoma straipsnyje. (Rusijoje buvo pastebėta, kad kai buvo patvirtintas "Nord Stream-2" projektas, ši direktyva neveikė ir net nebuvo kuriama. Pasirodo, kad Europos Sąjungos įstatymai turi atgalinį poveikį ir tai prieštarauja svarbiausiam — teisingumui — Sputnik).
Vadovybės pasikeitimas Berlyne gali lemti tai, kad JAV imsis naujų nuobaudų užmiestyje, teigia apžvalgininkai. Vokietijos vyriausybės požiūrio pasikeitimas į "Nord Stream-2" gali turėti įtakos teismo sprendimui dėl Vokietijos aplinkosaugos organizacijos ieškinio, reikalaujančio panaikinti statybos ir eksploatavimo leidimus projektui, apibendrino autoriai.
"Nord Stream-2" dujotiekis nutiestas iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu. Jo dviejų linijų pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus. Šiam projektui aktyviai priešinosi Ukraina, kuri bijo prarasti pajamas iš tranzito, taip pat Jungtinės Valstijos, suinteresuotos tiekti savo SGD Europai. Tuo tarpu reguliavimo institucija ir Vokietijos teismas nusprendė neatleisti projekto nuo ES Dujų direktyvos taikymo.
Jos taisyklėse nurodyta, kad ES dujotiekį turi iš dalies užpildyti alternatyvus tiekėjas arba jo dalis ES turi priklausyti trečiajai šaliai. Komentuodama situaciją, "Gazprom" pažymėjo, kad bendrovė gins savo interesus visomis prieinamomis teisinėmis priemonėmis.