Kur Lietuvoje galima grybauti ir uogauti ir kokios gresia baudos už pažeidimus

Jei išsiruošėte grybauti ar uogauti, reikėtų nepamiršti laikytis Lankymosi miške taisyklių ir reikalavimų, kaip tinkamai rinkti laukinę augaliją
Sputnik
VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Lietuvos gyventojai raginami uogaudami ir grybaudami laikytis Lankymosi miškuose taisyklių ir neniokoti augalijos, tada ir patiems negrės sulaukti baudos, primena Aplinkos apsaugos departamentas.
Pasak Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo Beno Bitausko, grybaujant ir uogaujant miške surenkamų gėrybių kiekis neribojamas. Tiesa, svarbu prisiminti, kad renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant savadarbes šukas).
Gydytoja įvardijo rudeninius produktus imunitetui stiprinti
Be to, miško svečiai turi žinoti, kad draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus. Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus.
Norintiems parsinešti vertingąją miško uogą — spanguolę — reikėtų nepamiršti svarbių dalykų.
Spanguolės auga pelkiniame, arba durpiniame, rūgščios fiziologinės reakcijos dirvožemyje.
Kaip žinoma, didžiausi spanguolynai yra pelkėse, saugomose teritorijose. Kiekvienoje saugomoje teritorijoje taikomi atskiri reikalavimai, į kuriuos būtina atsižvelgti, tad vertėtų nepamiršti, kad spanguoliauti tokiose vietovėse galima ne visada, taip pat privalu laikytis nustatytų taisyklių.
Žinoma, tiek grybaujant, tiek uogaujant privaloma vadovautis Lankymosi miškuose taisyklėmis.

Kur galima grybauti ir uogauti

"Fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais. Taip pat kai kur lankymąsi riboja Saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai ar kiti teisės aktai", — atkreipia dėmesį Bitauskas.

Svarbu nepamiršti, kad draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės. Taip pat pastatyti informaciniai (įspėjamieji) ženklai arba jie pažymėti aiškiai matomomis "Stop" juostomis.
Fizinių asmenų lankymasis, vaistažolių, grybų, uogų ar kitų miško išteklių naudojimas miškuose kartais gali būti uždraustas ar apribotas dėl svarbių priežasčių, tokių kaip didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.
Lietuvoje didėja grybų ir miško uogų importas iš trečiųjų šalių
Pasak Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo, svarbiausia lankantis miškuose vadovautis principu "ką atsivežiau, tą ir išsivežu", t. y. nepalikti šiukšlių, o radus pasirūpinti mišku ir jas išvežti į artimiausią atliekų konteinerį.

Kokia atsakomybė gresia

Už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–120 eurų bauda.
Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20–50 eurų bauda.
Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — 30–60 eurų bauda.
Už prekyba laukiniais augalais (ar jų dalimis) pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — 70–140 eurų bauda.
Už laukinės augalijos išteklių naudojimas neturint leidimo, kai leidimas reikalingas, taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — 30–60 eurų.
Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.
Iš Sankt Peterburgo į Lietuvą išsiųstos beveik 24 tonos voveraičių