VILNIUS, rugsėjo 13 — Sputnik. Visiškai užbaigto dujotiekio "Nord Stream-2" eksploatacijos pradžią gali trukdyti politinės kliūtys, sakė tarptautinės analitinės bendrovės "Refinitiv" vyresnioji dujų analitikė Marina Cigankova, rašo RIA Novosti autorė Marija Kniazeva.
Nors rugsėjo 10 dienos "Gazprom" paskelbė, kad dujotiekio statyba yra visiškai baigta, o koncerno vadovas Aleksejus Mileris pažymėjo, kad bendrovė gali tiekti pirmąsias dujas Europos rinkai šį šildymo sezoną, o per metus tiekimas gali sudaryti 5,6 milijardo kubinių metrų dujų, dujotiekio operatoriaus sertifikavimo procesas turi būti baigtas prieš pradedant komercinius tiekimus.
"Ir tai taps pagrindine atgrasančia priemone nuo tiekimo pradžios. Manau, kad nereikėtų atmesti politinių kliūčių, nes žinome, kad yra keletas šalių, besipriešinančių šiam projektui", — sakė ji. Tarp tokių šalių anksčiau buvo įvardytos Ukraina, Lenkija ir JAV.
Kai kurios baimės yra susijusios su Vokietijos federalinių rinkimų, kurie vyks rugsėjo 26 dieną, rezultatais, sakė ji. Žalieji prieštarauja projektui, ir kuo geriau jie pasirodys rinkimuose, tuo sunkiau bus išlaikyti politinę paramą dujotiekiui Vokietijos vyriausybėje, sakė ji. Būtent Vokietijoje šiuo metu vyksta pirmasis "Nord Stream-2" operatoriaus sertifikavimo etapas.
"Nepamirškite apie JAV sankcijas, kurios beveik metams sustabdė dujotiekio tiesimą. [JAV prezidento Džo — Sputnik] Baideno administracija gegužę panaikino sankcijas, tačiau liepą Vokietija ir JAV sutiko taikyti apribojimus Rusijai, jei ji naudos dujotiekius, įskaitant "Nord Stream-2", kaip ginklą prieš Ukrainą ir kitas Vidurio Europos šalis", — daro išvadą ji.
"Gazprom" anksčiau paskelbė užbaigęs "Nord Stream-2" statybas. Dujotiekis nuo Rusijos per Baltijos jūrą į Vokietiją susideda iš dviejų linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus. "Nord Stream 2 AG" planuoja pradėti eksploatuoti dujotiekį iki 2021 metų pabaigos. "Bloomberg" su nuoroda į šaltinius pranešė, kad "Gazprom" ketina pradėti tiekti "mėlynąjį kurą" dujotiekiu nuo spalio 1 dienos.
Vokietija ir JAV liepos mėnesį paskelbė bendrą pareiškimą dėl priemonių Ukrainai remti, Europos energetinio saugumo ir bendrų klimato apsaugos tikslų. Šalys pareiškė, kad Rusijos dujų tranzitas per Ukrainą turi tęstis ir po 2024 metų, Berlynas įsipareigoja pasinaudoti visais turimais svertais, kad palengvintų Ukrainos ir Rusijos dujų tranzito sutarties pratęsimą iki 10 metų. Visų pirma Vokietija yra įsipareigojusi siekti sankcijų Rusijai, jei ji panaudos energiją kaip ginklą prieš Europos šalis.
"Nord Stream-2" projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukraina ir nemažai Europos šalių. 2019 metų gruodį valstybės įvedė sankcijas dujotiekiui. Rusijos Federacija ne kartą ragino nustoti minėti "Nord Stream-2" bet kokio politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai.