Kaip šalia Vilniaus nyksta unikalus memorialas sovietų kariams — "Sputnik“ reportažas

Lietuvoje yra 269 sovietų karių kapai, tačiau vienas memorialinis kompleksas yra tikrai unikalus. Nieko panašaus nebuvo sukurta Didžiojo Tėvynės karo didvyrių atminimui ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje. 1984-1985 metais, vadovaujami architektės Reginos Vasiliauskienės, šeši Lietuvos skulptoriai išdrožė 13 ąžuolinių skulptūrų, kurios buvo sumontuotos prie 157 Raudonosios armijos karių, žuvusių per Vilniaus išvadavimą, kapų.

Medienoje buvo iškaltos ir karių pavardės. "Sputnik" korespondentas atvyko į Mažosios Riešės kaimą, kad pamatytų apgailėtiną komplekso būklę.

Vieno memorialinio komplekso tragedija

Iš Vilniaus centro iki memorialo automobiliu nuvykti reikia mažiau nei valandos. Anksčiau Mažoji Riešė buvo tikras kaimas – aplinkui driekėsi begalė laukų su dirbama žeme, palyginti tolokai viena nuo kitos stovėjo tvirtos sodybos. Todėl medinis kompleksas ant kalvos tarp aukštų medžių atrodė labai harmoningai.

Tačiau ir šiandien, kai kompleksas yra apsuptas namų ir kotedžų, jis neatrodo pretenzingas, priešingai – tai sparčiai augančios Vilniaus miesto ribos unikali dalis. Jei ne politika. Dabartinė valdžia šio memorialinio komplekso nelaiko medinės architektūros pavyzdžiu, ir jis sparčiai nyksta – skulptūros skilinėja, griūva, didvyrių vardai virsta dulkėmis. Ir net aktyvistai negali pakeisti situacijos šiuo metu.

"Kompleksas sukurtas tautiniu lietuvišku stiliumi. Visos skulptūros: vaikai, motinos, tėvai, žmonos, simbolizuoja kelias tėvo, sūnaus ir vyro, nelaukusių karo, kartas. Bet jos visos yra suskilusios, daug skulptūrų yra paremtos viela. Dabar dar pakenčiama – savivaldybė nupjauna žolę ir išveža šiukšles, o prieš porą metų čia buvo tikras sąvartynas", – sako karo istorijos asociacijos "Užmiršti kariai" vadovas Viktoras Orlovas.

Pakylame šiek tiek aukščiau – čia stovi keturi kariai, tarp kurių — moters ir jūreivio skulptūros. Pastarajam kliuvo daugiausiai. Kartą vietinių gyventojų aktyvistė rado skulptūrą gulinčią ant žemės, nosis ir kulkosvaidis nulūžo. Apie tai pranešta vietos valdžiai. Jie nieko neatstatė, tik grąžino jūreivį į jo vietą ir pritvirtino jį viela.

"Aš dažnai sakau – paminklams nugriauti nereikia vandalų ar griežtų valdžios institucijų priemonių. Pakanka nieko nedaryti, o laikas užbaigs šį procesą vietoj žmonių. Jis sunaikina paminklus visose karių kapinėse. O čia yra medis, reikia apsaugos, įmirkymo antiseptikais, ir tai reikėtų daryti reguliariai. Tačiau daugiau nei trisdešimt metų čia nebuvo nieko daroma", – Viktoras Orlovas nurodo į masyvias medines atminimo lentas su raižytomis Raudonosios armijos karių pavardėmis.

Kuo jos dar unikalios – jos stovi abiejose centrinių figūrų pusėse ir yra išraižytos rusų ir lietuvių kalbomis. Be to, Lietuvos pusėje visos žuvusių karių pavardės rašomos ne tik lotyniškai, bet ir atsižvelgiant į lietuvių kalbos gramatiką. Todėl jefreitorius Bystrov čia įrašytas kaip jefreitorius Bystrovas, o eilinis Golubev – kaip eilinis Golubevas.

"Skaudžiausia tai, kad pavardės taip pat išraižytos medyje ir sunaikinamos, jos tampa neįskaitomos. Reikia imtis tam tikrų veiksmų – arba visa tai atkurti medienoje, arba bent jau įamžinti didvyrių vardus betone arba ant marmurinės lentos – daugiausia, ką leidžia valdžios institucijos, yra nuvalyti grindinio plokštes, nupjauti šakas ir nupjauti žolę, ir viskas", – atsidūsta Orlovas.

Matome naikinimą, bet nieko negalime padaryti

Situacija su dideliais remonto ir restauravimo darbais visuose sovietų karių memorialuose yra ta pati – beveik neįmanoma gauti tam leidimo iš Lietuvos valdžios. "Matome paminklų naikinimą, bet nieko negalime padaryti." — sako jis.

"Jei susipažinsite su taisyklių rinkiniu, leidžiančiu ką nors daryti masinėse kapavietėse, suprasite, kad fiziškai neįmanoma gauti visų leidimų. Būtina gauti sutikimus iš Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei vietos savivaldos. Visur, kur reikia patvirtinti projektus, taip pat viskas yra užfiksuota – kiekvienas gautas dokumentas turi būti daug kartų pateiktas visoms šioms institucijoms", – sako Orlovas.

Jis pabrėžia, kad Rusijos Federacija yra pasirengusi finansuoti visus būtinus darbus, Rusijos diplomatinės atstovybės Lietuvoje darbuotojai yra suinteresuoti atkurti šį ir visus kitus memorialinius kompleksus sovietų karių kapinėse, o tokios derybos tarp šalių vyksta ne vienerius metus, bet "jos vilkinamos, o laikas bėga – prasidėjo naikinimo procesas".

Aktyvistai yra pasirengę atlikti bent minimalų darbą, net ir savo sąskaita. Pavyzdžiui, užrašyti žuvusių kareivių pavardes, kurių negalima perskaityti. Tačiau valdžia neleidžia nieko liesti teisindamasi: "Užrašai turi būti originalios būklės". Bet juk iš pradžių jie buvo įskaitomi, kodėl valdžia pradeda skaičiuoti nuo to momento, kai viskas karių kapinėse pradėjo nykti?" – klausia paieškininkas.

Резной мемориал советским воинам в Литве

Tas pats pasakytina apie paminklų būklę – kai buvo pastatyti, jie nebuvo įtrūkę ar subyrėję, pabrėžia jis. Buvo precedentų, kai net grindinio plokščių ir paminklo plovimas vandeniu buvo prilyginamas remonto ir restauravimo darbams, už kuriuos tuo užsiimančioms organizacijoms buvo skirta bauda nuo 150 iki 900 eurų.

"Aš asmeniškai buvau nubaustas 1 500 eurų bauda už tai, kad organizavau Rusijos imperijos ir sovietų armijų karių palaikų perlaidojimą Vilniaus centrinėse karių kapinėse, o vietoje laikinai uždėtų medinių kryžių pastatėme paminklus. Jie norėjo mus priversti juos nugriauti, nepaisant to, kad perlaidojant buvo pakviesta Lietuvos krašto apsaugos ministerijos garbės sargybos kuopa ir pareigūnai. Gerai, kad teismas stojo į mano pusę", – sako Viktoras Orlovas.

Problema, anot jo, yra ta, kad tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos nėra tarpvyriausybinio susitarimo dėl memorialų tvarkymo, o Lietuva šį procesą vilkina visais įmanomais būdais.

Virtualus gelbėjimas – "Lietuva 360°"

Tačiau Vitalijus Orlovas nepasidavė – sugalvojo projektą, pavadintą darbiniu pavadinimu "Lietuva 360°", ir dabar kasdien važiuoja šimtus kilometrų, kad išgelbėtų sovietų kariams skirtus paminklus nuo visiškos užmaršties.

"Manęs dažnai klausdavo, kokios būklės yra tas ar tas paminklas. Be to, pandemija neleidžia mirusių didvyrių artimiesiems atvykti į Lietuvą ir aplankyti kapus. Taip gimė idėja sukurti projektą, kuris leistų aplankyti memorialinius kompleksus praktiškai neišeinant iš namų", – apie darbą projekte pasakoja Viktoras Orlovas.

Planuojama, kad pradėjus veikti projektui bus galima užsukti į jo svetainę ir surasti Lietuvos žemėlapį, kuriame bus nurodytos visos karių kapavietės su tiksliomis koordinatėmis, priartinti konkretų memorialą, perskaityti apie gyvenvietę, ten vykusius mūšius ir rasti palaidotų Raudonosios armijos karių pavardes. O kai pagaliau atsidarys sienos, tikslias koordinates galima įvesti į navigatorių ir greičiau pasiekti tą vietą.

"Dabar apeiname visas sovietų karių kapines, fotografuojame fotoaparatu, kurio vaizdas yra 360 laipsnių, todėl viena nuotrauka, apdorota naudojant specialią programą, sukuria įspūdį, kad esate vietoje. Užeinate pro vartus, apvažiuojate visą teritoriją ir priartinate kiekvieną plokštę, galite perskaityti ant jos aukų pavardes. O filmavimo iš dronų palaikymas padės iš aukščio apžiūrėti net ir netoliese esančias gyvenvietes".

Šiam projektui finansavimas buvo gautas iš užsienyje gyvenančių tautiečių paramos ir teisių apsaugos fondo. Darbo dar daug, o vykdyti laiko nėra daug – projektą planuojama atidaryti šių metų gruodžio 3 dieną, Nežinomo kario dieną.

"Žinau, kad Estija jau pasirinko tokius projektus, mano kolegos iš Lenkijos susisiekė su manimi. Manau, būtų puiku, jei atsirastų tokių vietų, per kurias bus galima išsaugoti ne tik Rytų Europoje ir Baltijos šalyse žuvusių karių atminimą ir net memorialinius kompleksus", – sako Viktoras Orlovas.