Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė strateginės partnerystės stiprinimą

Šalys susitarė toliau bendradarbiauti siekiant bendrų pozicijų visais ES formatais, ypač adaptuojant ES migracijos politiką
Sputnik
VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Penktadienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Varšuvoje susitiko su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.
Varšuvoje vyksta antrasis Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis, jam pirmininkauja abiejų šalių premjerai.
"Lenkija yra mūsų strateginė partnerė, reikšmingai prisidedanti prie viso regiono saugumo, įskaitant ir ekonominį bei energetinį saugumą, stiprinimo", – pažymėjo Lietuvos premjerė.
Lietuvos ir Lenkijos premjerai sutarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, aptarė bendras pastangas, kaip stiprinti visą regioninį saugumą bei transatlantinius ryšius, kalbėjo apie nuolatinį ir tvirtą sąjungininkų karinį buvimą regione.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu
Šimonytė padėkojo Lenkijai už pagalbą perkeliant iš Afganistano Lietuvai talkinusius vertėjus ir jų artimuosius, už Lenkijos paramą ir solidarumą migrantų krizės akivaizdoje.
"Hibridinė ataka, panaudojant nelegalios migracijos srautus, parodė, koks svarbus ir reikalingas yra mūsų pasieniečių ir kitų institucijų bendradarbiavimas", – sakė Šimonytė.
Sutarta toliau bendradarbiauti siekiant bendrų pozicijų visais ES formatais, ypač adaptuojant ES migracijos ir prieglobsčio politiką bei stiprinant ES išorės sieną.
Premjerai aptarė ekonominių santykių stiprinimo galimybes ir strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimą.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu
"Džiugu, kad mūsų šalių vyriausybės skiria prioritetinį dėmesį elektros tinklų sinchronizacijos ir dujų jungties projektams, kuriuos tikimės įgyvendinti pagal sutartą grafiką", – pažymėjo premjerė.
Susitikime aptartas "Rail Baltica" keleivinio traukinio maršrutu Vilnius–Varšuva projektas.
Premjerė padėkojo Lenkijai už solidarumą dėl Astravo elektrinės. "Lenkija taip pat yra svarbi mūsų sąjungininkė dėl elektros nepirkimo iš nesaugių trečiųjų šalių elektrinių. Vertinu tvirtą Jūsų poziciją atsisakyti elektros importo iš Baltarusijos AE", – sakė Šimonytė.
Susitikime aptartas tautinių mažumų tapatybės išlaikymo ir stiprinimo klausimas.
Vyriausybių posėdis vyksta Lenkijai minint sovietų invazijos į Lenkiją dieną bei lenkų kovą su komunizmu ir fašizmu.
"Lietuva dalijasi šiuo skausmu. Ir toliau kviečiu bendradarbiauti, kad totalitarinių režimų nusikaltimai visuomet būtų deramai pasmerkti Europos lygiu, o Kremliaus ar Baltarusijos režimo bandymai perrašyti istoriją būtų atitinkamai ir vertinami", – sakė Šimonytė.
Vyriausybių posėdyje premjerai pasirašys bendrą deklaraciją dėl šalių bendradarbiavimo.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu
Šalių vyriausybių posėdyje dalyvauja Lietuvos Respublikos energetikos ministras Dainius Kreivys, finansų ministrė Gintarė Skaistė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
Vizito Varšuvoje metu Lietuvos Vyriausybės vadovė taip pat susitiko su Lenkijos Seimo Maršalka Elżbieta Witek, planuojamas susitikimas su Senato Maršalka Tomaszu Grodzkiu.
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Vidaus reikalų ministrė situaciją su migrantais vadina "geopolitiniu iššūkiu"
Vizito Varšuvoje metu Šimonytė aplankys Lenkijos žydų istorijos muziejų "Polin", pagerbs Varšuvos geto herojų atminimą. Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis įvyko 2020 m. rugsėjo 17 dieną.
Pastaraisiais mėnesiais Lietuva, Latvija ir Lenkija vis dažniau praneša apie padidėjusį nelegalių migrantų, kuriuos pasienyje su Baltarusija sulaiko pasieniečiai, skaičių. Vakarų politikai tai vertina kaip Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos "hibridinę ataką". Tačiau Minskas pareiškė, kad deramai užtikrina sienos apsaugą.