VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Rusijos mokslininkai iš tyrimų ir gamybos bendrovės "Initium-Pharm" ir Rusijos mokslų akademijos Engelhardto molekulinės biologijos instituto pirmieji pasaulyje įrodė Sibirinio kėnio terpenų gebėjimą pradėti autofagijos procesą žmogaus organizme — valymą nuo "ląstelių šiukšlių", taip prisidedant prie ilgesnės gyvenimo trukmės.
Apie tai tyrimo autoriai pasakojo RIA Novosti, o jų darbo rezultatai buvo paskelbti rugsėjo mėnesio tarptautiniame mokslo žurnale "Aging".
Autofagija — natūralus gyvų ląstelių "atliekų" utilizacijos mechanizmas. Su jo pagalba nereikalingi ląstelių komponentai, tokie kaip pažeistos baltymų molekulės ir organelės, taip pat virusai, yra perdirbami į maistines medžiagas. Tokiu būdu, autofagijos proceso dėka organizmas valomas ir tarsi atjaunėja.
Terminą "autofagija" sugalvojo belgų biochemikas Kristianas de Duve, 1974 metais gavęs Nobelio premiją už šio proceso atradimą. Japonų mokslininkas Yoshinori Osumi tęsė savo tyrimus ir aprašė autofagijos mechanizmą. Už tai 2016 metais mokslininkas taip pat gavo Nobelio premiją.
Tačiau autofagija yra genetiškai išjungta daugelyje ląstelių, o jų natūralaus valymo procesai yra miego būsenoje. Todėl viso pasaulio mokslininkai aktyviai ieško būdų, kaip pažadinti šį procesą, ir kuria metodus, kaip suaktyvinti autofagiją žmogaus kūno ląstelėse.
Kai kurie mokslininkai mano, kad stresas sukelia autofagiją ląstelėse. Pavyzdžiui, badavimas ar intensyvios sporto treniruotės gali būti tokio streso šaltinis. Tačiau šie autofagijos skatinimo metodai turi rimtų trūkumų. Pirma, pasaulyje nebuvo atlikta ilgalaikių mokslinių tyrimų apie badavimo naudą. Antra, badavimas neatitinka sveikos mitybos principų ir gali sukelti depresiją, asteniją ir sumažinti seksualinį aktyvumą. Trečia ir sunki fizinė veikla draudžiama žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei žmonėms, turintiems įvairių traumų.
Darbo autorių 2021 metais atlikti eksperimentai leido nustatyti, kad būtent Sibirinio kėnio terpenai sugeba labai greitai ir, be to, saugiai sukelti autofagiją žmogaus ląstelėse.
"Mes atlikome sudėtingą terpenų poveikio ląstelėje tyrimą. Duomenys apie 20 000 genų ekspresijos pokyčius ir kiekybinė proteomo (viso organizmo baltymų molekulių visuma) analizė leido nušviesti mechanizmą, kuriuo grindžiamas Sibirinio kėnio terpenų biologinis poveikis", — sakė Engelhardto molekulinės biologijos instituto ląstelių proliferacijos laboratorijos tyrėja Anastasija Lipatova. Vadinamieji daugialypiai tyrimai yra skirti išsamiam ląstelių, audinių ir viso organizmo funkcionavimo tyrimui.
Terpenai — plati vadinamųjų antrinių metabolitų klasė, randama įvairiose žolelėse, gėlėse, medžiuose, vaisių ir daržovių pasėliuose. Augalai išskiria apsaugines medžiagas, vadinamas terpenais, kad ląstelės būtų stabilios net nepalankaus streso sąlygomis.
Mokslininkai tyrimams paėmė terpenus, esančius gerai žinomo spygliuočių augalo — Sibirinio kėnio — šaknyse ir kamiene. Kai kurie spygliuočiai gyvena keturis tūkstančius metų. Mokslininkai mano, kad dėl terpenų, kurie, kaip paaiškėjo tyrimų metu, sukelia autofagiją, seno medžio ląstelės nesiskiria nuo jauno augalo ląstelių.
Eksperimentų metu pavyko išsiaiškinti, kad autofagija žmogaus plaučių audinio ląstelėse prasideda net tada, kai terpenai naudojami mažomis koncentracijomis.
"Terpenų dėka intensyvus autofagijos procesas tirtose žmogaus ląstelėse buvo pradėtas per 24 valandas. Pamatėme, kaip autofagija apdoroja disfunkcinę ląstelių medžiagą ir taip palaiko energijos homeostazę. Dėl to ląstelėje nesikaupia kenksmingos medžiagos, įskaitant virusus", — sakė bendrovės "Initium-Pharm" tyrimų projektų vadovė Fanija Maganova.
"Todėl organizmui lengviau atsigauti po įvairių infekcinių ligų, įskaitant po koronaviruso infekcijos ir gripo", — pažymėjo ji.
Pasak Maganovos, dabar, norint "atjauninti" viso kūno ląsteles autofagijos pagalba, nereikia imtis varginančių treniruočių ir badauti: pakanka į savo racioną pridėti šiek tiek augalinių terpenų. "Esame ties "jaunystės eleksyro" atradimo slenksčiu, kuris gali žymiai pailginti žmogaus gyvenimo trukmę", — pridūrė ji.
Be to, eksperimentų metu atsiskleidė terpenų antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės. Mokslininkai padarė išvadą, kad šios medžiagos gali tapti neurodegeneracinių pokyčių, sukeliančių Alzheimerio ligą, senatvinę demenciją ir Parkinsono ligą, prevencijos priemone.