Naujienos apie situaciją Europos dujų rinkoje pastaruoju metu tapo stebėtinai standartinės: "Spot" rinkos kainos pirmaujančiuose Europos dujų centruose pasiekė dar vieną rekordą – keičiasi tik datos ir sumos. Nuo trijų iki penkių procentų augimas per vieną prekybos sesiją tampa įprastu reiškiniu, vienintelė įvairovė yra bandymai suskaičiuoti, kiek šimtų procentų kitas kainų rekordas yra didesnis nei kainos, kurios buvo įprastos prieš metus. Po "dujų rekordų" sekė neišvengiamos pasekmės – energijos rūšių anglių kainos kyla, Europos vartotojai beveik kiekvieną dieną yra priversti nemaloniai stebėtis elektros tarifais.
Visa tai vyksta šildymo sezono išvakarėse, kurio pradžią tradiciškai lemia rudens orai – pavyzdžiui, 2020 m. Europoje dujų pumpavimo iš požeminių saugyklų laikotarpis prasidėjo spalio 12 d. Jaudulys didėja, yra tik vienas būdas nuraminti situaciją – pašalinus anglies deginimo jėgaines ir smarkiai išaugus "juodojo požemio karaliaus", kurį Europos žiniasklaida ir toliau vadina "kuru", importui.
Keturi iššūkiai Europos energetikos saugumui: žiema, pavasaris, vasara ir ruduo
Yra dvi priežastys, kodėl viskas vyksta – objektyvios ir, tarkime, savanoriškos. Objektyvios yra žinomos, jos gali būti įvardytos kaip "šliaužiančios linijos". Dėl šaltos žiemos ir neįprastai karštos vasaros Pietryčių Azijoje, dėl to, kad būtent šis regionas greičiausiai susidorojo su pandemijos padariniais ir dabar sparčiai atkuria savo ekonomiką, SGD kainos čia nuolat buvo didesnės nei pirmąjį šių metų ketvirtį SGD kainos Europos rinkoje.
Griežtai laikydamiesi rinkos įstatymų, visi SGD gamintojai, nesusiję su ilgalaikėmis sutartimis su nuolatiniais klientais, siunčia visus turimus SGD tanklaivius į Japoniją, Kiniją ir Pietų Korėją. Nieko asmeniško, tik didesnis pelnas. Kalbant apie "metinį" rodiklį, SGD tiekimo į Europą apimtis 2021 metais sumažėjo 17 mlrd. kubinių metrų.
Kitas veiksnys yra sumažėjusi dujų gavyba ir atitinkamai tiekimas į ES iš Norvegijos bendrovės "Equinor". Sumažinti buvo planuojama – praėjusiais metais "Equinor" perspėjo, kad jūros telkiniai bus remontuojami 2021 m. vasarą.
Taip pat nieko asmeniško – reikia prižiūrėti technologijas, kitaip viskas gali baigtis nelaimingais atsitikimais. Dėl to smarkiai padidėjęs tiekimas iš "Gazprom" nesugebėjo susidoroti su situacija. Kalbame apie augimą: kad ir kiek emocijų būtume matę Europos žiniasklaidoje, "Gazprom" šiemet pasiekia rekordinį lygį. Tam tikra parama galėtų būti teikiama didinant tiekimą per antrąją Turkijos srauto liniją, per kurią Rusijos dujos atkeliavo į Bulgariją, Serbiją ir dabar į Norvegiją, per kurią Rumunija pradėjo gauti dujas tranzitu per Bulgariją.
Be to, dujotiekis TAP-TANAP palaipsniui pasiekia savo projektinį pajėgumą, kuris šiemet į pietų Europą atneš apie tris milijardus kubinių metrų dujų iš Azerbaidžano Šacho Denizo telkinio. Dėl neįprasto karščio padidėjo elektros poreikis – oro kondicionieriai to reikalauja tiek pat, jei ne daugiau, kaip ir šildymo radiatoriai žiemą. Tai buvo galima įveikti, tačiau karštis atėjo ne vienas – kartu su juo ilgalaikis štilis įsitvirtino keliuose Europos regionuose vienu metu.
Remiantis preliminariais Vokietijos pramonės ir energetikos ministerijos skaičiavimais, vėjo jėgainių gamybos apimtis, nepaisant papildomų pajėgumų paleidimo, kasmet sumažės 10–15 proc. Pripratusi prie patogių oro sąlygų, Europa taip atsipalaidavo, kad nustojo atkreipti dėmesį į tokį pamatinį kriterijų kaip energetinis saugumas.
Šaltos žiemos ir karštos vasaros yra nemalonus derinys, tačiau to negalima pavadinti visiškai nenormaliu, subalansuotas požiūris į energetikos pramonę gali padėti mums susidoroti su visais šiais sunkumais.
Rusijos energetikos ministerija kruopščiai įvertina energijos išteklių atsargas, visų tipų pajėgumų gamybos techninę būklę – šalis susidoroja. Tačiau Europoje nieko panašaus nepastebime, ir tai yra antroji veiksnių eilė — subjektyvūs ir savanoriški.
Dujų direktyva ir "Europos dujų rinkos tikslinis modelis"
Iš karto po to, kai buvo pradėtos diegti Trečiojo energetikos paketo Dujų direktyvos normos, Europos Komisija taip pat paskelbė "Tikslinį Europos dujų rinkos modelį", kurį bando įgyvendinti jau dešimt metų. Pagrindinis šio modelio įvedimo uždavinys – pasiekti visišką liberalaus ekonominio modelio triumfą energetikos sektoriuje, paversti gamtines dujas klasikine biržos preke, pašalinant dujų kainų susiejimą su naftos krepšeliu.
Buvo pareikšta būtinybė atsisakyti visų ilgalaikės eksporto dujų sutarties Groningeno modelio nuostatų – nuo ilgalaikių sutarčių dėl dujų tranzito magistraliniais vamzdynais, iki ilgalaikių tiekimo sutarčių. Tuo pačiu metu – suteikti galimybę kuo plačiau dalyvauti visų verslo dalyvių dujų versle: nauji rinkos dalyviai nepaprastai lengvai pradėjo platinti atitinkamas licencijas ir leidimus.
Nemokama prieiga prie aktyvių požeminių dujų saugyklų, dujotiekių ir skirstomųjų tinklų, remiantis aukcionais dėl tranzito pajėgumų, saugojimo apimčių ir pan. Kartu su Trečiuoju energetikos paketu tais pačiais 2009 m. taip pat buvo priimta AEI direktyva, kuria pradėta masinė saulės ir vėjo jėgainių statyba su didelėmis subsidijomis iš valstybės biudžeto, taikant lengvatinį žaliųjų žaliavų pardavimo režimą.
Kartu su Dujų direktyvos reikalavimais, tarp kurių yra galimybė 50 proc. apriboti dujų tiekimo vamzdynų apimtis vienam tiekėjui, Europos Komisija gavo bendrą rezultatą, kuris atšiaurios žiemos atveju kelia grėsmę priversti beveik visas ES valstybes nares žlugti energetiškai. Dėl daugybės biurokratinių procedūrų, kurios priskiriamos dujų rinkos kontrolės ir reguliavimo institucijoms, "Nord Stream-2" veiklos pradėti iki 2021 m. pabaigos neįmanoma.
Vokietijos federalinė tinklų agentūra oficialiai paskelbė, kad nuosprendis dėl "Nord Stream-2" bendrovės "Nord Stream 2 AG" paraiškos bus paskelbtas ne anksčiau kaip 2022 metais. Tačiau šiame pareiškime agentūra atskleidžia tik savo įgaliojimų dalį, nekomentuodama, kaip veiks kiti du atvejai. Dėl to, kad "Nord Stream 2 AG", kaip ir vienintelė jos akcininkė "Gazprom", yra registruota už ES jurisdikcijos ribų, Federalinė tinklų agentūra privalo pateikti savo sprendimo projektą Pramonės ir energetikos ministerijai, kad ji apsvarstytų Vokietijos energetinio saugumo riziką. Pagal nuostatus ministerija turi du mėnesius išnagrinėti šį klausimą, tačiau tai dar ne viskas.
Dėl to, kad ne tik Vokietija galės gauti dujas per "Nord Stream-2", ministerija privalo pateikti sprendimo projektą, kad jis būtų išsiųstas Europos Komisijai ištirti, kad ji galėtų įvertinti savo nuomonę – ar "Nord Sream-2" nekelia grėsmės visos ES energetiniam saugumui. Tam taip pat skiriami du mėnesiai, o esant nepakankamai informacijai EK turi teisę prašyti jos iš Vokietijos ministerijos – šiai procedūrai skiriama laiko iki mėnesio.
Jei priežiūros institucijos laikysis Trečiojo energetikos paketo, kaip parašyta gerai žinomame JAV ir Vokietijos susitarime dėl "Nord Stream-2", visas šis biurokratinis dokumentų perdavimas gali užtrukti devynis mėnesius; per šį laikotarpį galima pagimdyti. Pati Europos Sąjunga sukūrė taisykles, kurių dabar privaloma laikytis, nepaisant to, kad visa ši korespondencija bus vykdoma šildymo sezono metu.
"Gazprom" ir toliau vykdys sutartinius įsipareigojimus Europos klientų bendrovėms, tačiau Rusijos koncernas neprivalo vykdyti papildomų užsakymų tokiomis sąlygomis, kai dėl Europos politikų veiksmų "Nord Stream-2" nebus pradėtas eksploatuoti.
Anglis – viskam galva
Europa negali tikėtis, kad žiemą saulės ir vėjo jėgainėse padidės gamyba: mažėja dienos šviesos valandos, taip pat sunku prognozuoti ciklonų judėjimą kilovatvalandės tikslumu. Dėl to yra tik dvi galimybės išspręsti energijos trūkumo problemą: arba pasiekti, kad kainos padidėtų aukščiau to lygio, kuris žiemą vystysis Pietryčių Azijos šalyse, arba padidinti anglies importą ir pasitelkti visas esamas jėgaines, galinčias naudoti šių energijos išteklių iki 100 proc.
Rusija, kaip šalis, įsipareigojusi laikytis demokratinių principų, neprotestuoja prieš šią teisę rinktis. Prisiminkite, kad kaina išaugo ne tik dujoms, bet ir anglims – nors ir ne dešimt kartų, bet visoms tik du su puse: nuo 70 USD už toną pernai iki 180 USD šiais metais.
Tačiau mažai tikėtina, kad Kuzbaso ir to paties Rostovo srities kalnakasiai dėl to labai susirūpinę – jie visada pasiruošę padėti Europai ir iš jos išgauti padorų pelną. Ne, nėra klaida pasipelnyti iš Europos, o ne padėti Europai: mes gyvename ir veikiame rinkos sąlygomis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.