Tradicinių šeimos vertybių gynėjai entuziastingai palaiko Kėvalo poziciją, o liberalų bendruomenė kaltina dvasininkus atvirai kišantis į politinius reikalus ir primena, kad Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės.
— Mantai, sakyk, ar Bažnyčia atskirta nuo valstybės? Ir ar tikintieji gali kištis į tik pasaulietinius reikalus?
— Pagalvokime logiškai. Bažnyčią sudaro parapijiečiai — Lietuvos valstybės piliečiai. Ir su savo siekiais bei problemomis jie išpažinties kreipiasi į dvasininkus. O jie, savo ruožtu, turėtų padėti tikinčiajam žodžiu nustatyti to ar kito klausimo sprendimą. Pavyzdžiui, ateina moteris ir skundžiasi, kad jos vaikas dalyvavo gėjų eitynėse. Ir ji prašo patarimo, ką daryti. O ką jai turėtų atsakyti dvasininkas, kai pažeidžiami krikščionybės pamatai?
— Na, gėjai ir lesbietės taip pat yra Lietuvos piliečiai ir reikalauja pagarbos sau.
— Aš dėl to nesiginčiju. Tačiau tiesiog nereikia primesti savo požiūrio ir principų kitiems visuomenės nariams. Išėjote į maršą? Vadinasi, užsiimate aktyvia propaganda, įtraukdami žiniasklaidą ir kitas priemones, net iki skverbimosi į mokyklas ir vaikų darželius. Tai reiškia, kad jūsų ideologijos priešininkai turi visas teises išeiti į mitingus.
— Jie išeina su Šeimos maršais. Tačiau šiuo atveju mes kalbame apie Bažnyčios atstovus, kurie išdrįso kištis į pasaulietinius reikalus.
— Jie tiesiog įvardija Biblijos tiesas, kuriose sakoma, kad šeima yra vyro ir moters sąjunga, o ne dviejų vyrų ar dviejų moterų. Ir jie pateikia paprastą tokios santuokos dieviško palaiminimo pavyzdį. Du vyrai ar moterys negali sukurti naujos gyvybės. Tai reiškia, kad Dievas nepalaiko tokių santuokų. Taip rašoma Kauno metropolito deklaracijoje. Ir čia nėra jokio kišimosi į socialinį gyvenimą. Jis tik primena savo parapijiečiams Šventojo rašto turinį.
— Tačiau pats popiežius Pranciškus pasisako už tai, kad gėjai ir lesbietės nusipelno žmoniško elgesio.
— Bet juk popiežius niekada nesakė, kad Bažnyčia turėtų palaiminti tokias "santuokas". Taip, jie taip pat yra Dievo vaikai. Tačiau ne visi žmonės visą gyvenimą laikosi dieviškųjų įstatymų ir tampa nusikaltėliais ar sukčiais. Tikriausiai tai yra pasirinkimo teisė, kurią Visagalis suteikia mums visiems. Stoti į šviesos ar tamsos pusę... O Konstitucijoje esanti formuluotė, kad Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, taip pat yra nuo piktojo. Man, kaip giliai religingam žmogui, Biblija yra svarbesnė. Tai yra Dievo mums duotas Įstatymas, o Konstitucija yra tik žmogaus proto kūrinys. Taigi, kuri iš šių dviejų knygų yra svarbesnė?