VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Estijos vyriausybė svarsto galimybę paspartinti tvoros statybas pasienyje su Rusija, atsižvelgiant į blogėjančią padėtį su migrantais prie Baltijos šalių ir Lenkijos sienų, praneša RIA Novosti su nuoroda į šalies premjerę Kają Kallas.
Pastaruoju metu Lietuva, Latvija ir Lenkija praneša, kad prie sienos su Baltarusija padaugėjo sulaikytų nelegalių migrantų. ES teigia, kad Baltarusija naudoja migrantus kaip "hibridinį ginklą" prieš ES po to, kai buvo įvestos ribojamosios priemonės prieš Minską. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka anksčiau sakė, kad Minskas nebevaržys nelegalių migrantų srautų į ES šalis: dėl Vakarų sankcijų tam "nėra nei pinigų, nei pajėgų".
Prejmerė pokalbyje su deputatais išreiškė nuomonę, kad dėl "hibridinės Baltarusijos atakos" gali padidėti vadinamasis spaudimas Estijos pasienyje. "Policijos ir sienos apsaugos departamentui buvo pavesta išsiaiškinti sąlygas, kuriomis rytinė siena gali būti pastatyta greičiau, nepakenkiant kokybei. Departamentas tiria šiuos variantus ir šį rudenį svarstys šį klausimą Vyriausybėje", — cituoja Kallas parlamento spaudos tarnyba.
Pagal vyriausybės planą, sienos su Rusija statyba turėtų būti baigta iki 2026 metų. Šiuo metu vyksta pirmasis statybų etapas – 23 kilometrų ilgio ruožas, kuris turi būti baigtas 2023 metais.
Kallas pranešė, kad 2021 metais sienos statybai planuojama išleisti 10,5 mln. eurų, o 2022 metais šiam tikslui bus skirta 14,4 mln. eurų.
Bendras Estijos ir Rusijos sienos ilgis sudaro 338 km, iš kurių 135 km yra sausumos ruože, 76 kilometrai palei Narvos upę ir 127 kilometrai palei Peipaus ežerą.
Pagal išsamų sausumos sienos su Rusija apstatymo projektą, pasienyje bus įdiegta elektroninė apsaugos sistema, o situacijai stebėti planuojama naudoti dronus. Bet koks kirtimas bus užfiksuotas vaizdo stebėjimo ar sensoriniais jutikliais, o maždaug 90 iš 135 kilometrų sausumos sienos bus pastatyta 2,5 metro aukščio tvora.
Tarp Estijos ir Rusijos nėra teisiškai įformintos sienos. Sutartys tarp Rusijos ir valstybių sienos bei dėl jūros erdvių Narvoje ir Suomijos įlankoje ribų buvo pasirašytos 2014 metais kaimyninių šalių užsienio reikalų ministrų. Šiuos dokumentus turi ratifikuoti abiejų valstybių parlamentai.