Lietuvos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu išreiškia pasipiktinimą dėl "ekonominio spaudimo politiniais tikslais", kurio ėmėsi "autokratinis Pekino režimas", reaguodamas į Vilniaus norą draugauti su Taivanu.
Senovės kinų išmintis sako: "Jei ilgai ir kantriai sėdėsi ant upės kranto, gali pamatyti, kaip praplaukia priešo lavonas".
Kinijos vadovybė ilgai kentėjo lietuvių "partnerių" "nekaltas išdaigas", bet kantrybė trūko. Po žodinių įspėjimų ji nusprendė imtis veiksmų. Pirmiausia Kinija atšaukė savo ambasadorių iš Vilniaus. Nepadėjo. Krovininio geležinkelio susisiekimas su Lietuva buvo nutrauktas. O atsakymas — ekonomikos ministrės Aušrinės Armonaitės pareiškimas, kad spalio pabaigoje bus surengtas didelis forumas su Taivano verslininkais ir pompastiškai atidaroma Taivano "atstovybė" Lietuvoje. Atseit, mums nusispjauti į kiniškas prekes ir lietuviškų produktų rinką.
Čia jau pradėjo staugti Lietuvos verslininkai. Jų partneriai Dangaus imperijoje nutraukė senas ir nesudaro naujų sutarčių dėl lietuviškų prekių tiekimo Kinijos rinkai. O sutarčių sąrašas rimtas. Dešimčių milijonų eurų vertės. Tai bendradarbiavimas aukštųjų technologijų srityje ir įprastas lietuviškų mėsos ir pieno produktų, javų, tekstilės tiekimas.
"Dažniausiai įmonės praneša, kad esami partneriai Kinijoje nepratęsia ar nesudaro naujų sutarčių. Todėl ministerija ėmėsi veiksmų padėti įmonėms surasti naujas eksporto ir importo rinkas ir spręsti kitas problemas, kurias sąlygoja neteisėti ir nepaskelbti, iki šiol viešai neigiami Kinijos veiksmai prieš Lietuvos verslą", — Lietuvos užsienio reikalų ministerijos komentarus citavo Lietuvos žiniasklaida.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija piktinosi: "O mus už ką?!" Ir griežtai nurodė partneriams iš Kinijos, kad būtų užkirstas kelias politiniam sąžiningo verslo spaudimui.
Lietuvos diplomatai nuramina verslininkus: jie sako, nesijaudinkite, tuoj pas mus atvyks taivaniečiai — ir bus jums laimė. Tačiau verslininkai žino, kad tarp žodžių ir tikrų darbų driekiasi metų metai, o valgyti norisi dabar.
Buvęs Lietuvos ministras pirmininkas, Seimo narys Algirdas Butkevičius interviu Lietuvos žiniasklaidai liūdnai pasakojo, kokių titaniškų pastangų prireikė, kad jo vyriausybė atkurtų santykius su Pekinu po skandalingo konservatorių ir prezidentės Dalios Grybauskaitės surengto Dalai Lamos priėmimo.
"Aš labai stengiausi atkurti santykius. Su Kinijos premjeru susitikau penkis kartus. Pirmasis mūsų delegacijų susitikimas truko tik septynias minutes. Mes nesusitarėme, tik pasikeitėme oficialiais sveikinimais ir išsiskirstėme. Ir tik po ketvirtojo susitikimo įvyko lūžis santykiuose. Todėl šiandienos valdžios veiksmus sunku paaiškinti. Jie elgiasi neprotingai, negalvodami apie pasekmes šaliai <...> Žinoma, situaciją veikia prasidėjęs ekonominis karas tarp ES šalių, JAV, tačiau kartais turėtume pasitelkti gudrumą, išmintį, o ne demonstruoti, kokie esame visagaliai, stiprūs ir principingi. Galia gali būti įvertinta pagal galutinį rezultatą. Ir jei šis rezultatas yra neigiamas šaliai ir jos interesams, kokia nauda iš mūsų jėgos ir principų laikymosi?" — sako Butkevičius.
O dabar viskas, kas buvo pasiekta neįtikėtinomis dviejų ankstesnių Lietuvos vyriausybių — socialdemokratų (2012–2016 m.) ir "valstiečių" (2016–2020 m.) — pastangomis atkurti verslo santykius su Pekinu, su dabartiniais Lietuvos užsienio politikos valdovais žlugo.
"Grūdų sektorius turi problemų dėl žaliavų tiekimo. Jo pardavimai į Kiniją 2020 metais siekė apie 70 milijonų eurų, o beveik 90 procentų Lietuvos įmonių iš Kinijos importuojamos produkcijos yra žaliavos pašarams gaminti. <. ..> Mediena taip pat buksuoja, kinai atsisako pirkti mūsų gaminius ir apskritai mūsų prekės išimamos iš lentynų", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Ričardo Sartatavičiaus žodius.
O jei prie šių skaičiavimų pridėsime nuostolius dėl Baltarusijos naftos produktų ir kalio trąšų tranzito nutraukimo, suma sieks šimtus milijonų eurų. Bravo, Gabrieliau, Žygimantai ir Ingrida!
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.