VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Šveicarijos federalinio Ciuricho technologijos instituto mokslininkai įspėja apie pavojų, kuris gali užklupti Žemę dėl Saulės blyksnių. Apie tai praneša populiarus mokslo žurnalas "Scientific American".
Mokslininkai jau žino, kad laikas nuo laiko Saulė išmeta didžiulius dalelių ir spinduliuotės blyksnius, galinčius sukelti žalą Žemei. Daugiau nei 150 metų mokslininkai, tiriantys šiuos tvykstelėjimus ir jų poveikį planetai, atidžiai atkreipė dėmesį į vieną kulminacinį pavyzdį — 1859 metų geomagnetinę audrą, žinomą kaip "Karingtono įvykis".
Pasak mokslininkų, tuo metu Žemę užgriuvo Saulės blyksnis, sukėlęs geomagnetinę audrą. Tai sukūrė gražių poliarinių pašvaisčių ir sukėlė elektros uždegimus telegrafo linijose. Elektroninė infrastruktūra tuo metu buvo tokia primityvi, kad audra buvo suvokiama kaip "keistas nedidelis nepatogumas". Po naujos 1921 metų magnetinės audros tyrėjai pripažįsta, kad "Karingtono įvykis" buvo "grėsmingas įspėjimas apie būsimas nelaimes".
Tačiau abi audros blėsta, lyginant su senoviniu įvykiu, aptiktu 2012 metais — milžiniška audra, įvykusia apie 775 metus mūsų erą, kuri tikriausiai buvo dešimt ar šimtą kartų stipresnė nei anksčiau žinomi pavyzdžiai.
Mokslininkai spėja, kad senovinę didžiulę audrą galėjo sukelti blyksnis, kuris Saulėje įvyksta kas dešimt tūkstančių metų. Jei tai įvyks šiandien, tai sukels pražūtingų pasekmių mūsų šiuolaikinei pasaulinei visuomenei.
Mokslininkai aptiko dar du audrų pavyzdžius — 7176 ir 5259 metais prieš mūsų erą. Manoma, kad jos buvo tokio stiprumo kaip 775 mūsų eros metų audra. Todėl šie trys įvykiai yra galingiausi žinomi Saulės tvykstelėjimai istorijoje.
Kad pažvelgtų į seną praeitį, mokslininkai naudoja cheminę polinių ledo kepurių ir senovinių medžių, išlikusių pelkėse ar aukštai kalnų viršūnėse, mėginių analizę. Kai Saulės dalelės patenka į mūsų atmosferą, jos gali sudaryti nestabilias įvairių elementų, kurios kaupiasi tokiose vietose, radioaktyvias formas. Anglies atveju saulės aktyvumas gali sudaryti junginį, kurį augdami sugeria medžių žiedai. Kadangi kiekvienas žiedas atitinka vienerių metų augimą, tai suteikia neįtikėtinai tikslią bet kokių pliūpsnių, kuriuos sukelia padidėjęs Saulės aktyvumas, datą — kuo daugiau anglies viename žiede, tuo daugiau saulės dalelių tuo metu pateko į mūsų atmosferą.
Iš pradžių mokslininkai nebuvo įsitikinę tuo, kas sukelia šiuos šuolius. Kai kurie netgi neigė bet kokį ryšį tarp šių įvykių ir Saulės aktyvumu.
Tačiau 2013 metų Vošberno universiteto mokslininko Braiano Tomaso tyrimas parodė, kad šių įvykių priežastis buvo būtent saulės spinduliai.
Jis teigia, kad tokie stiprūs, dažni pliūpsniai greičiausiai buvo padidėjusio Saulės aktyvumo, lydimo geomagnetinės audros, rezultatas.
"Buvo žmonių, kurie spėliojo, kad tekštelėjimą-775 galėjo sukelti supernaujas pliūpsnis ar net gama-pliūpsnis. Tačiau tokie įvykiai yra per reti, kad sukeltų tokį geomagnetinių audrų atsradimo dažnį. Tai netinka taip gerai, kaip "saulės paaiškinimas", — sako tyrėjas.
Tačiau tiksli koreliacija tarp saulės dalelių pliūpsnių ir lydinčios geomagnetinės audros intensyvumo lieka neaiški. Tačiau jei šis ryšys yra teisingas, tai vien per pastaruosius dešimt tūkstančių metų Žemė nukentėjo nuo mažiausiai trijų saulės supertvykstelėjimų.
Pagrindinė problema yra ta, kad jei toks įvykis įvyktų šiandien, tai galėtų turėti pražūtingų pasekmių orbitoje esantiems palydovams ir infrastruktūrai Žemėje. Kalifornijos universiteto mokslininkė Irvine Sangeeta Abdu Jyoti neseniai apskaičiavo, kad 1895 metų įvykių lygio audra šiuolaikinėje realybėje gali sukelti "interneto apokalipsę".
Tokios audros energijos dalelės gali sugadinti povandeninius kabelius tarp šalių ir sugadinti pasaulinio interneto srautą savaitėms ar net mėnesiams. Abdu Jyoti vertinimais, vien JAV tokia katastrofa per dieną gali kainuoti apie 7 mlrd. dolerių per dieną.
Nors tokio blyksnio Saulėje tikimybė šiuo metu yra maža, vis dėlto mokslininkai neskuba jo visiškai atmesti. Žmonija gali pasiruošti kažkam panašiam stebėdama saulės aktyvumą ir išjungdama palydovus bei elektros tinklus anksčiau nei blyksnis pasieks Žemę ir įvyks geomagnetinė audra.
"Kai žmonės tyrinėjo blyksnius kitose žvaigždėse, viena iš diskusijų buvo apie tai, ar Saulė galėtų tai padaryti. Iš šių istorinių įrašų atrodo, kad Saulė sugeba pateikti į šį diapazoną. Yra daug priežasčių nerimauti", — pridūrė Tomasas.