VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Rugpjūčio mėn. Iždo departamentas įvedė skubias priemones, kad šalis nepaskelbtų defolto, rašo RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.
Būtina arba skubiai pakelti skolinimosi kartelę, arba sustabdyti atitinkamo įstatymo veikimą. Tai turi nuspręsti Kongresas, o tada kyla nesutarimų. Iždo sekretorė Janet Yellen prašo netempti gumos: padėtis arti kritinės ribos.
Didžiulė skola
Pandemijos, didžiulių išlaidų ir visu pajėgumu veikiančios spaustuvės įkarštyje JAV valstybės skola viršijo ekonomikos dydį. Remiantis visomis prognozėmis, tai turėjo įvykti tik po dešimties metų. Bet tai įvyko daug anksčiau – per daug buvo išleista šalies ekonomikai remti.
2020 metais valdžia į ekonomiką perpylė beveik 9 trilijonus dolerių. Iki 2021 m. kovo pabaigos skola pasiekė 101 proc. BVP. Tai įvyko tik vieną kartą, iškart po Antrojo pasaulinio karo, 1946 m. O dabar Amerikos finansai siekia leistiną skolinimosi maksimumą – 28,5 trilijono dolerių.
Situacija nėra nauja. Po 2008 m. krizės kartelė buvo nuolat keliama. 2019 metais Donaldas Trampas pasirašė įstatymą, leidžiantį neribotą laiką padidinti valstybės skolą iki 2021 m. Vėliau – įšaldymas.
Tai reiškia, kad Finansų ministerija negalės pritraukti papildomų lėšų parduodama obligacijas. Bet be jų – neįmanoma. Biudžete yra rekordinė skylė. Ją daugiausia uždengia parduodami valstybės skolos vertybiniai popieriai.
2020 m. fiskaliniu laikotarpiu (baigėsi rugsėjo 30 d.) deficitas daugiau nei trigubai padidėjo iki 3,1 trln. USD.
Neatidėliotinos priemonės
Taigi, iki rugpjūčio buvo būtina arba pakelti valstybės skolos lubas, arba sustabdyti limitą. Tačiau tai dar nebuvo padaryta. Išaiškėjo defolto perspektyva. Iždo departamentas paskelbė skubias priemones. Tarp jų – investicijų į senatvės ir invalidumo pensijų mokėjimo fondą, ligonių kasą ir valstybės investicinį vertybinių popierių fondą sumažinimas. Kol kas tai leidžia jai egzistuoti nedidinant skolų, tuo pačiu atlaisvinant vietos iždui patalpinti obligacijas. Departamento vadovė Janet Yellen paprašė Kongreso priimti sprendimą "kuo greičiau".
Tačiau per pusantro mėnesio reikalas nepajudėjo. Demokratų nuomone, būtina veikti pasiteisinusiu metodu – pakelti ribą. Respublikonai reikalauja, kad prezidentas Džo Baidenas ir vyriausybė sumažintų išlaidas ir dideles skolas.
Kitą dieną Yellen su nerimu pasakė: nebėra laiko, neveikimas kupinas "didelio masto ekonominės katastrofos". Per pastaruosius 60 metų Kongresas apie 80 kartų padidino arba sustabdė viršutinę skolos ribą ir "privalo tai padaryti dar kartą". Priešingu atveju federalinė vyriausybė spalio mėnesį negalės apmokėti sąskaitų.
"Padidinti limitą nereiškia išleisti daugiau mokesčių mokėtojų pinigų. Iš esmės tai padidina kredito kortelės likutį", – rašė Yellen Kongresui.
Jau spalio 1-ąją iždas turės sumažinti išlaidas 150 mlrd. USD. JAV niekada nebuvo defolto. Tačiau šį kartą rizika yra reali, perspėjo Yellen. Per kelias dienas milijonai amerikiečių gali prarasti savo pajamas. Valstybė praras aukščiausią kredito reitingą, kuris reiškia absoliutų pasitikėjimą šalies ekonomika ir leidžia vyriausybei skolintis mažomis palūkanomis.
Jei reitingas sumažės, skolinimasis labai padidės. Tai kainuos milijardus ne tik federalinei vyriausybei, bet ir privačioms įmonėms.
Paskolų ir hipotekos palūkanų normų padidėjimas ir grynųjų pinigų trūkumas yra neišvengiami. Padidės nedarbas, sumažės socialinės išmokos. Tai pakenks atsigavimui po pandemijos ir prasidės ekonominė krizė. JAV numatytąjį scenarijų analitikai vis dar vertina kaip pasaulio pabaigą. Niekas netiki, kad įvyks blogiausia. Tačiau vien kalbėjimas apie tai gali sukelti paniką rinkose.
Taigi, pavyzdžiui, 2011 m., Atstovų rūmams atsisakius pakelti skolinimosi viršutines ribas ir gresiant įsipareigojimų nevykdymui, tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poor's" JAV kredito reitingą sumažino pirmą kartą istorijoje. Po to įvyko akcijų rinkos žlugimas: indeksas "S&P 500" krito penkias dienas iš eilės – kol įstatymų leidėjai sudarė sandorį.