VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Kol Europos Sąjungos valstybės ieško būdų mažinti energijos kainas, Lietuvos Vyriausybė nieko nedaro, pareiškė Seimo narys Eugenijus Sabutis. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.
Elektros ir dujų kainoms pasiekus rekordinį lygį, kylančios kainos skatina infliaciją ir grasina didelėmis sąskaitomis už komunalines paslaugas galutiniams vartotojams.
Pasak Seimo nario, užsienio žiniasklaida jau praneša apie kitų ES šalių pasiruošimą kompensuoti energijos kainų šuolį galutiniams vartotojams. Pavyzdžiui, Italija naudoja ES tikslinės finansinės paramos pinigus, siekiant sumažinti gyventojų sąskaitas už energiją. Prancūzijos Vyriausybė savo ruožtu padeda sunkiau besiverčiantiems gyventojams ir tiems, kurie neišgali apmokėti sąskaitų. Jiems tiesiogiai siunčiami specialūs čekiai, kurie padės padengti išlaidas, susijusias su šiuo energijos kainų augimu.
Tikimasi, kad degalų kainos kils ir Lietuvoje. Nors šalis yra viena tarp lyderių ES pagal biokuro dalį šilumos gamyboje, nes apie 70 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš biokuro, šilumos kainų augimo neišvengti.
Šilumos tiekėjų asociacija neseniai paskelbė, kad biokuro rinkoje šiuo metu vyksta sandoriai spaliui ir lapkričiui – už gerokai didesnę kainą nei buvo pernai. O sausiui ir vasariui biokuro išvis dar beveik nenupirkta.
"Iš esmės matoma aiški tendencija, kad nepaisant kokios žaliavos šilumai gaminti bus naudojamos, centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje brangs vidutiniškai iki 30 proc. Visgi šiluma gaminama iš gamtinių dujų bus brangesnė, ten sąskaitos gali išsipūsti ir iki 60 proc. Čia labiausiai matomas Vilnius", — praneša Sabutis.
Jis priminė, kad šių metų liepą jis Seime registravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas dėl lengvatinio PVM mokesčio taikymo elektros ir dujų tarifams buitiniams vartotojams.
"Jau tuo metu aiškiai akcentavau, kad elektros ir dujų kainų šuolį ypač pajus gyventojai, kurie jas vartoja ne tik maistui gaminti, bet ir būstui šildyti. O stebint, kas šiuo metu vyksta žaliavų rinkoje, Vyriausybei norisi eilinį kartą priminti, kad valstybės institucijos negali likti nuošalyje, jos privalo įsikišti ir visais prieinamais būdais bandyti stabdyti kylančias energetikos kainas", — praneša Seimo narys.
Pasak jo, iškart po įstatymo registravimo viešojoje erdvėje pasirodė gana aštrios ministerijų pozicijos dėl projekto taikymo. Užuot parodydamos galimas alternatyvas, kaip mažinti kainas, Finansų ir Energetikos ministerijos sukritikavo tokius jo siūlymus, motyvuodamos tuo, kad lengvatinis PVM pasieks ne tik mažas pajamas gaunančius, bet ir turtinguosius.
Anot politiko, jokių alternatyvų jo pasiūlymui nebuvo pristatyta, tačiau ministerijos paskaičiavo, kad toks PVM lengvatos taikymas valstybei kainuos 45 mln. eurų.
"Bet minėtos ministerijos užmiršo vieną dalyką – valstybinių energetikos įmonių grynąjį pelną, kuris praėjusiais metais siekė daugiau kaip 250 mln. eurų. Tikėtina, kad ši suma šiais metais bus dar didesnė. Todėl norisi paklausti, kodėl iš šimtamilijoninių pelnų nebūtų galima padengti minėtą sumą tam, kad gyventojai gautų bent kiek mažesnes sąskaitas už elektrą, dujas ir šildymą? Ar nevertėtų bent jau šias metais, kai Europa susiduria su neregėtu energijos kainų šuoliu, minėtų įmonių pelną nukreipti ne į dividendus ar mažareikšmes investicijas, o būtent į kylančių kainų amortizavimą?" — paklausė Sabutis.
Jis pažymi, kad PVM lengvata neturėtų tapti nuolatine, galiotų iki tol, kol bus gyventojams užtikrinta konkurencinga kaina už teikiamą elektros energijos ir dujų tiekimo paslaugą.
"Būtent šiuo metu ir atėjo sprendimų laikas dėl mažesnio tarifo taikymo buitiniams vartotojams. Įstatymo projektas jau Seime, tik ar išdrįs jį palaikyti valdančioji dauguma?" — klausia jis.
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad šildymas šalyje gali pabrangti vidutiniškai 27-30 proc., o Vilniuje — iki 60 proc.
Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių ir paslaugų kainos kyla jau aštuntą mėnesį iš eilės. Naujausiais duomenimis, metinė infliacija siekia penkis procentus.