VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Dujų kainos Europoje kyla ne tiek dėl Rusijos kaltės, kiek dėl rinkos dinamikos ir nepakankamos energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių, o greitesnis "Nord Stream-2" sertifikavimas galėtų sumažinti šias kainas, RIA Novosti pasakė Nacionalinio tyrimų universiteto Aukštosios ekonomikos mokyklos Tarptautinių santykių skyriaus docentė Tatjana Romanova.
Anksčiau kandidatė į Vokietijos kanclerę iš "Žaliųjų" partijos Analena Berbok pareiškė ketinanti trukdyti tiekti dujas per "Nord Stream-2", jei ji bus naujojoje Vokietijos vyriausybėje, kurios rinkimai vyksta šiandien. Berbok ne kartą pasisakė prieš projekto įgyvendinimą ir ne kartą Vokietijos Bundestage bandė įgyvendinti projektą, kuriuo būtų sustabdytas dujotiekio tiesimas. Ji taip pat pareiškė, jog Rusija "nori padidinti politinį spaudimą, kad kuo greičiau gautų likusius leidimus dujotiekiui "Nord Stream-2" ir pradėtų eksploatuoti jį".
"Dujų kainos kyla ne tiek dėl Rusijos kaltės, kiek dėl rinkos dinamikos ir nepakankamos energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių. Formaliu požiūriu Rusija įvykdo visus minimalius įsipareigojimus, kuriuos privalo įvykdyti. Taip, žinoma, Rusija teoriškai galėtų tiekti daugiau gamtinių dujų, bet to nedaro. Jei ir reiktų kaltinti Rusiją, tai tuo, kad ji nedaro daugiau, nei turi, nei galėtų padaryti pagal savo susitarimus. Rusija vykdo visas privalomas savo susitarimų nuostatas", — paaiškino ekspertė.
Ji pažymėjo, kad "Nord Stream-2" paleidimas galetų sumažinti dujų kainas, tačiau tam trukdo ilgas sertifikavimo procesas.
"Sertifikavimą turėtų atlikti komerciniai žaidėjai, jie yra atsakingi už tai, kad dujotiekis būtų pastatytas normaliai ir veiktų. O sertifikavimas — tai tokia veikla, kuriai taikomos JAV sankcijos, ne kiekviena įmonė to imsis. Mes nesitikime, kad sertifikavimas bus baigtas artimiausią mėnesį, nors dujų kainos tikrai yra aukštos, o atidarius "Nord Stream-2" jas būtų galima šiek tiek sumažinti. Tačiau šio klausimo negalima išspręsti per dieną, reikia atlikti rimtą patikrinimą. Po to šie duomenys pateks pas Vokietijos reguliatorių, jis išduos leidimą dujotiekio darbui. Rinkimų ciklas gali pagreitinti procesą, bet nežymiai. Galima kalbėti apie kelių savaičių skirtumą: procesas gali užtrukti kelis mėnesius, jis gali būti sutrumpintas, tačiau mažai tikėtina, kad keturi mėnesiai virs savaite, tai techniškai neįmanoma", — pridūrė Romanova.
Pasak jos, rinkimų į Bundestagą rezultatai neturės kritinės įtakos šiai situacijai ir Vokietijos santykiams su Rusija.
"Net jei į koaliciją pateks labiausiai projektą kritikuojanti "Žaliųjų" partija, ji bus jaunesnioji partnerė, o ne koalicijos lyderė. Berbok pozicija — tai vieno asmens pozicija, bet yra sisteminė pozicija, yra vokiečių interesai. Partnerystė su Rusija nėra tokia vienareikšmė, kaip buvo prieš dešimt metų, šiuo klausimu vyksta diskusijos, tačiau kintamumas nebus didelis. Vargu, ar galima tikėtis, kad po rinkimų visas bendradarbiavimas baigsis. Taip, gali būti, kad nesiplės, gali būti, kad bus mažiau vystomi santykiai", — pabrėžė ekspertė.
Ji pridūrė, kad per trumpalaikę perspektyvą, iki 2030 metų, kuriama galimybė papildomai bendradarbiauti Vokietijai su Rusija ar kitu gamtinių dujų tiekėju, tačiau po 2030 metų galimybės Rusijai sumažės. Tačiau "Nord Stream-2" galėtų būti pritaikytas ir vandeniliui transportuoti.
"Juo negalima visiškai transportuoti vandenilį, tačiau dalį vandenilio galima sumaišyti. Tačiau šiuo atžvilgiu taip pat kyla daug klausimų. Idealiu atveju ES norėtų visiškai atsisakyti gamtinių dujų ir gauti vandenilį iš atsinaujinančių energijos šaltinių, bet visi supranta, kad artimiausiu metu tai neįmanoma, reikia tranzitinio kuro — gamtinių dujų. Tačiau kuo daugiau jų naudojame, tuo labiau atidedame perėjimą prie ekologiškų energijos šaltinių, todėl daugelis aplinkosaugos partijų ir sako, kad nereikia juo pasikliauti ir svarbu nedelsiant kurti atsinaujinančius šaltinius", — paaiškino Romanova.
Rugsėjį "Gazprom" paskelbė apie "Nord Stream-2" statybos pabaigą. Šiuo metu bendrovė ruošiasi pradėti eksploatuoti dujotiekį ir sertifikuoti jo operatorių dujų tiekimo pradžiai.
Liepos mėnesį Vokietija ir JAV paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame įtvirtintos priemonės Ukrainai remti, Europos energetinio saugumo ir bendri klimato apsaugos tikslai. Jame suformuluotos kelios "Nord Stream-2" veikimo sąlygos. Visų pirma, JAV ir Vokietija pareiškė, kad Ukrainos ir Europos interesai — tęsti Rusijos dujų tranzitą per Ukrainą po 2024 m., o Berlynas įsipareigoja pasinaudoti visais turimais svertais, kad tranzito susitarimas būtų pratęstas iki 10 metų laikotarpiui.
Rusijos Federacija ne kartą ragino nustoti minėti "Nord Stream-2" bet kokio politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai.
Dujotiekio operatorė "Nord Stream 2 AG" birželio mėn. kreipėsi į Vokietijos federalinę tinklų agentūrą dėl nepriklausomo operatoriaus sertifikavimo. Tai daroma siekiant atitikti Trečiojo ES energetikos paketo taisykles. Visų pirma kalbama apie įmonių, kurios užsiima dujų gavyba ir transportavimu dujotiekiu, atskyrimą. Lenkijos naftos ir dujų bendrovė "PGNiG" rugsėjį pareiškė, kad dalyvaus sertifikavimo procedūroje ir įrodys, kad "Nord Stream 2 AG" netinka kaip nepriklausoma operatorė.